Valstybės kontrolė iš Klaipėdos nori atimti 4 milijonus

Klaipėdos savivaldybės teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad teismai su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) dėl Klaipėdos baseino statybos vyksta nuo 2020 metų.

„Savivaldybė kaltinama neatmetusi rangos konkurso nugalėtojo pasiūlymo dėl mažesnės nei 10 000 eurų vertės šilumos siurblio“, - bylos esmę atskleidžia A. Kačalinas.

Anot jo, tokiu atveju rangos darbų konkurso nugalėtojų būtų tekę paskelbti antros vietos laimėtoją, kurio bendra pasiūlyta kaina buvo daugiau nei 2 milijonais eurų didesnė.

Dėl to Klaipėdos baseino statybos būtų kainavusi ne 16,6 milijono eurų, o daugiau nei 18 milijonų.

Norėjo geriau, bet...

A. Kačalinas sako, kad Savivaldybė pateko į tokią istoriją, nes pasirinko Klaipėdos baseino statybą vykdyti ekonominio naudingumo pirkimo būdu.

„Nors savivaldybės yra raginamos pirkimus vykdyti ekonominio naudingumo būdu, tačiau dažniau yra pasirenkamas paprastesnis, mažiau problemų keliantis mažiausios kainos kriterijus“, - akcentuoja A. Kačalinas.

Taigi Klaipėdos savivaldybė dabar savotiškai baudžiama už gerus ketinimus. Tačiau įdomiausia yra tai, kad prieš dvejus metus Klaipėdos savivaldybę teismai jau buvo pripažinę nepadarius klaidų.

„Dar 2016 m. Lietuvis apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal antroje vietoje buvusios bendrovės ieškinį, konstatavo, kad šilumos siurblio įrengimas sudaro itin mažą viso pirkimo objekto dalį, konkurso laimėtojas sutinka įrengti techninį projektą atitinkantį šilumos siurblį, todėl nei įstatymas, nei viešasis interesas nebus pažeistas. 2021 metais Savivaldybė laimėjo pirmąjį teismų maratoną, kai CPVA pretenzijos buvo visiškai atmestos ir apeliacinėje instancijoje“, - sako A. Kačalinas.

Tačiau, anot jo, Valstybės kontrolė laikėsi principinės pozicijos ir net po teismo sprendimų nepateikė teigiamos išvados dėl ES lėšų panaudojimo. Dėl to nebuvo galima atsiskaityti Europos Komisijai.

„CPVA matė, kad pirmoje byloje visiškai pralaimėjo dėl konkurso sąlygų, tačiau pasinaudojo galimybe patikslinti neigiamą sprendimą dėl šilumos siurblio“, - sako A. Kačalinas.

TEISMAI. Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas tiki, kad Savivaldybei pavyks teisme įrodyti, kad statant Klaipėdos baseiną procedūros nebuvo pažeistos. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Savivaldybė apskundė CPVA sprendimą ir antrą kartą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė skundą, kuriuo Savivaldybė įpareigota grąžinti 3,943 mln. eurų ES lėšų.

Teismas konstatuoja, jog CPVA nustatė, kad projekto vykdytojas, leisdamas tiekėjui pakeisti pasiūlymą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų.

Anot teismo, pažeidimas buvo nustatytas perkant baseinui reikalingą ir pirkimų sąlygų neatitinkantį 10 tūkst. eurų vertės šilumos siurblį. Tiekėjui nepašalinus abejonių dėl minėto siurblio atitikties techniniam projektui, Savivaldybė pasiūlymą pripažino tinkamu, taip pakeisdama pasiūlymą, nors ji turėjo atmesti šį pasiūlymą kaip neatitinkantį techninės specifikacijos reikalavimų.

Tačiau A. Kačalinas stebisi, kad teismas visiškai neatsižvelgė į Savivaldybės pateiktas nepriklausomo eksperto išvadas, kuriose konstatuojama, jog pateiktas siurblys atitinka konkurso technines specifikacijas.

„Tai bus vienas iš mūsų argumentų apeliacinėje instancijoje“, - sako A. Kačalinas.

Skirtingi sprendimai

Išnagrinėjęs šią administracinę bylą teismas konstatavo, kad taikydama būtent tokio dydžio korekciją CPVA individualizavo padarytą pažeidimą bei atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir su juo susijusių aplinkybių vertinimą. Ji nustatė, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris buvo reikšmingas ES vidaus rinkai, laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas, kurio pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų.

Kaip paskelbė teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo Savivaldybei skirtą finansinę korekciją vertinti kaip neproporcingą jos padarytam pažeidimui ir panaikinti sprendimą, kuriuo ši korekcija buvo pritaikyta, arba finansinę korekciją sumažinti. Aplinkybių, kaip svarių, sudarančių pagrindą finansinę korekciją sumažinti, anot teismo, nenurodė ir pati Savivaldybė.

Taip pat pabrėžiama, kad finansinės korekcijos dydis parenkamas atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą.

Tačiau A. Kačalinas akcentuoja, kad Savivaldybės argumentacija byloje buvo visiškai tokia pati kaip ir pirmojo teismo proceso metu.

„Tuomet tas pats teismas atsižvelgė į mūsų argumentus ir įpareigojimą Savivaldybei sumažino 5 kartus - nuo 3,94 iki 0,79 milijono eurų“, - primena A. Kačalinas.

Jis sako, kad pasinaudos savo teise per 30 dienų skųsti dabartinį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Klaipėdos savivaldybė tikisi, kad, kaip ir pirmojo proceso metu, galutinis sprendimas bus palankus miestui ir nereikės grąžinti ES milijonų.

Priminsime, kad Klaipėdos baseiną statė bendrovė „Axis Industries“. Ir ši istorija nėra vienintelė dėmė šio objekto statybose.

Teismuose jau penketą metų vyksta ginčai, kur Klaipėdos savivaldybė iš rangovų bando išsireikalauti milijoninę kompensaciją dėl to, kad Klaipėdos baseine neveikia nardymo šachta.