Vaizdo stebėjimas klasėse pamokų metu. Ar tai legalu?

Tad nenuostabu, kad ypatingai mokyklų teritorijose ir netgi klasėse, siekiant užkardyti, pavyzdžiui, narkotinių medžiagų vartojimą ir platinimą, jos yra itin naudojamos. Kyla  klausimas – ar tai legalu?

Dar šią vasarą Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kaip tik išnagrinėjo tėvų skundą dėl vykdomo vaizdo stebėjimo pamoku metu.

Mokymosi įstaiga inspekcijai įrodinėjo, jog vaizdo kameros klasėse yra sumontuotos teisėtai, nes mokiniai išsinešdavo jiems pamokų metu mokyklos duotus vadovėlius ar brangius mokslinius skaičiuotuvus, mokiniai dažnai įsidėdavo vieni kitų daiktus, o mokykla gaudavo pretenzijas iš nepilnamečių asmenų atstovų dėl pamokų metu dingusių ar klasėje paliktų daiktų. 

Taip pat, kad mokyklos darbuotojams kelioms minutėms išėjus iš klasės, kai kurie nepilnamečiai asmenys niokodavo turtą. 

Buvo atvejis, kai nepilnametis asmuo savavališkai atsidarė 2-ame aukšte esančio kabineto langą ir išlipo ant stogo. O taip pat pastebėta, kad nepilnamečiai rūkė ir labai dažnai pasinaudoję tualetu, negrąžindavo raktų.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos pozicija buvo aiški ir kategoriška – mokymosi įstaiga vaizdo filmavimą vykdė neteisėtai. 

Vien priežastis įrodyti, kad nėra randami daiktai ar dėl turto dingimo, ar gadinimo yra kaltas nepilnametis asmuo, nėra pagrindas taikyti kraštutinę priemonę – vaizdo stebėjimą klasėse vykstančių pamokų metu.

Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininko ir asmens duomenų apsaugos teisės eksperto Manto Baigio, mokymosi įstaiga gavo tokį sprendimą ir kartu paskirtą 2 000 EUR baudą, nes nesugebėjo įrodyti, jog jos interesas yra svarbesnis už nepilnamečių asmenų, kurie priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, teisę į privatumą. 

„Mokykla net neanalizavo, kokią neigiamą įtaką ir poveikį nepilnamečiams asmenims turės visą parą vykdomas vaizdo stebėjimas pamokų metu“, - pastebi Mantas Baigys.

Pasak teisininko, tokia inspekcijos pozicija neturėtų stebinti, nes į vaizdo stebėjimą klasėse žiūrima griežtai ir kitose ES valstybėse. 

Pavyzdžiui, Prancūzijos asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija laikosi pozicijos, jog mokyklos darbo valandomis galima filmuoti pastatų prieigas – įėjimus ir išėjimus dėl saugumo, pvz., siekiant užkirsti kelią neteisėtai prieigai, tačiau sistemingas ir nuolatinis mokyklos mokinių ir darbuotojų stebėjimas mokyklos patalpose, įskaitant klases, yra perteklinis ir neleidžiamas.

Estijos asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos vertinimu, dėl saugumo vaizdo stebėjimo kameros yra tinkamas sprendimas saugoti mokyklos teritoriją, tačiau čia laikomasi labai griežtos nuomonės, kad net  ir dėl asmenų saugumo klasėje, vykdyti vaizdo stebėjimą yra draudžiama.

Italijoje vaizdo stebėjimas kameromis mokyklų viduje taip pat yra galimas tik  tuomet, kai siekiama apsaugoti pastatą ir mokyklos turtą nuo vandalizmo, tačiau filmuojant tik galimų incidentų vietas.

Šios  šalies institucijų nuomone, kameros gali būti įjungtos tik ne darbo valandomis ir jų naudojimas pamokų metu ar kitų veiklų metu, kuriose dalyvauja mokiniai, yra neleidžiamas.

Pasak AVOCAD teisininko Manto Baigio, vykdomas vaizdo stebėjimas turi  visų pirma atitikti bendras BDAR nuostatas. 

Tai reiškia, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 str. ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 str.

Asmens duomenų apsaugos teisės ekspertas pabrėžia, kad ne tik mokymosi įstaigos, bet ir kiekviena organizacija turi atkreipti dėmesį į vykdomą vaizdo stebėjimą, nes kiekvienas pažeidimas gali pasibaigti tūkstantinėmis baudomis, todėl itin rekomenduojama jau prieš kamerų montavimo turėti rimtus argumentus jų naudojimui, o organizacijos, kurių veikloje jau yra naudojamos vaizdo kameros, įsivertinti ar tai yra suderinama su BDAR‘u.