Vairuotojams – naujas apynasris: pamiršti neleis ir su bauda pasivys greičiau

Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.

Tikisi, kad vairuotojus sudrausmins labiau

Priimtomis pataisomis numatoma iki 60 kalendorinių dienų sutrumpinti laikotarpį, per kurį gali būti paskiriamos administracinės baudos, kai nusižengimai užfiksuojami, stacionariomis ar mobiliosiomis fiksavimo sistemomis, nuotraukomis, vaizdo įrašais.

Pagal priimtas naujas nuostatas, kai už nusižengimus (pvz., už važiavimą ar stovėjimą pažeidžiant taisykles, už neįregistruotų, neturinčių techninės apžiūros, draudimo automobilių vairavimą ir kt.) protokolas suformuojamas automatiškai, tai jis ar pranešimas mašinos savininkui (valdytojui) turi būti išsiųstas ne vėliau kaip per 60 dienų.

Šis terminas nebus taikomas tais atvejais, kai bus reikalingas papildomas tyrimas, pavyzdžiui, kai vairuojamas užsienyje registruotas automobilis ar pan.

Seimo nario Andriaus Bagdono teigimu, šis įstatymo projektas buvo įregistruotas reaguojant į tai, kad kartais nuobaudos už greičio viršijimą asmenis, padariusius nusižengimus, pasieka po metų, pusantrų, o kartais ir po dvejų metų, kai baigiasi terminas, per kurį būtų galima tokią nuobaudą apskųsti.

„Manau, tokia praktika tikrai yra ydinga, juolab kad kartais nutinka ir taip, kad asmuo gauna 10 ar 15 nuobaudų vienu metu“, − komentavo parlamentaras.

Pasak šio pasiūlymo rengėjo Seimo nario Kazio Starkevičiaus, tai yra labai gera prevencinė priemonė.

„Kai tu greitai gauni pranešimą apie savo nusižengimą, tai iš tikrųjų reaguoji prevenciškai ir kitą kartą, važiuodamas pro tą vietą, kur tave užfiksavo, tu jau vis dėlto susimąstai ir to pažeidimo tikrai nedarai. Taigi operatyvumas čia geriausia prevencinė priemonė“, − tikino Seimo narys.

„Esu įsitikinęs, kad tokios nuobaudos turi veikti prevenciškai, skatinti vengti pažeidimų, keisti elgesį kelyje ir stengtis nenusižengti pakartotinai. Tačiau naivu tikėtis, kad tokie elgsenos pokyčiai įvyktų, kai prasižengus bauda ateina po kelerių metų“, − posėdyje sakė vienas iš pataisų iniciatorių Seimo narys Lukas Savickas.

Seimo narys Andrius Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad senaties terminas išlieka dveji metai, bet tik tiems pažeidimų protokolams ir pranešimams, kuriems reikia papildomo tyrimo.

Policija nespėja laiku tirti

Neseniai Seimo Biudžeto ir finansų komitete vykusioje diskusijoje apie greičio matuoklius ir jų efektyvumą Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sakė manantis, kad jų diegimas veikia vairuotojų sąmoningumą.

„Vėlgi didėja įrenginių skaičiai, didėja ir Kelių eismo taisyklių skaičiai. Labai norėtųsi, kad tie skaičiai keistųsi kitokia tendencija,bet, deja“, – kalbėjo viršininkas.

Jis pripažino, kad matuoklių plėtra yra gerai, bet policija ne visada turi tinkamus resursus apdoroti visus pažeidimus.

2021 m. iš matuokliais užfiksuotų pažeidimų 837 tūkst. buvo greičio pažeidimai ir 350 tūkst. – kiti pažeidimai (pvz., be draudimo ar techninės apžiūros).

Tačiau jau pernai šis santykis kardinaliai pasikeitė: policija tyrė 884 tūkst. greičio ir 908 tūkst. – kitų pažeidimų, užfiksuotų matuokliais.

Anot V. Grašio, iš tiesų svarbesni yra greičio pažeidimai, tačiau svarbu tirti ir kitus pažeidimus.

„Vėlgi turime tam tikrus vėlavimus, kadangi tikrai resursai riboti. Ir kreipėmės dėl biudžeto šiems metams 16 papildomų pareigybių steigimo. Vyriausybėje palaikymo negavome, papildomos pareigybės nebuvo įsteigtos.

Kreipėmės į Susisiekimo ministeriją skirstant Kelių priežiūros programos lėšas, prašėme 3,6 mln. eurų būtent tokių pažeidimu tyrimams ir eismo saugumo prevencijai. Gavome tikrai 1,7 mln. eurų, o iš tų gautų 600 tūkst. eurų sudaro vien pašto išlaidos“, – kalbėjo viršininkas.

Taigi, anot jo, stinga resursų, kad iš matuoklių gauti duomenys apie pažeidimus būtų visa apimtimi būtų fiksuojami ir apdorojami.

V. Grašys taip pat pripažino, kad visų vilčių nededa į žmogiškus resursus. Esą pasiteisino ir automatinis protokolų surašymo procesas. 2021 m. automatiškai surašoma 16 proc. protokolų, o pernai 32 proc. Šiais metais dalis tokių protokolų sudaro apie 23 proc. protokolai surašomi automatiškai.

Esą šis procesas ir toliau bus tobulinamas, kad būtų maksimaliai efektyvus ir atitiktų lūkesčius.