Vaikų fotografė Laura Šimkutė: Priekulė yra lyg neatrastas perlas

Jaučiama dvasia

„Londone – didžiuliai greičiai, dieną, naktį nemiegantis miestas, nuostabi žmonių kultūra, šypsenos ir mandagumas, daugiau galimybių kiekvienam žmogui, tačiau Priekulėje be galo švaru, žavinga.

Trūksta tik gero baseino, bet visa tai vasaromis atperka maudynės Minijos upėje. Šalia namų yra smėlėtas Minijos upės paplūdimys, vasarą kvepiantis čia žydinčiais augalais“, – pasakoja iš Londono į Lietuvą gyventi grįžusi emigrantė.

Jauna dviejų dukrų mama sakė, kad kasmet Minijos upėje maudosi, o paplūdimyje renka šiukšles, skatina savo duk­rytes tvarkingai, ekologiškai ir darnoje su gamta gyventi.

Kaimynai šį paplūdimį nušienauja, todėl bendromis pastangomis išpuoselėta vieta puikiai tinka šeimos poilsiui. Nuostabi vieta, geras susisiekimas su Klaipėda, Dreverna, Svencele.

Unikalus istorinis šio krašto palikimas, graži gamta įkvepia kūrybinį darbą dirbančią moterį, nes kiekvienam kuriančiam žmogui svarbi yra miesto aura, jo atmosfera.

„Būdama Priekulėje jaučiu, kaip kvėpuoja čia kažkada gyvenusių, kūrusių žmonių dvasia“, – sako į Lietuvą grįžusi emigrantė. Anot jos, Priekulėje yra viskas, ko reikia šeimai: parkas, dviračių takai, muziejai, biblioteka, mokykla, teatras.

Gyvenimo ciklas

Fotografija Lauros gyvenime atsirado ankstyvoje jaunystėje, fotografuoja ji nuo trylikos metų, meno žinias gilina nuo pat jaunystės. Klaipėdoje Laura baigė Eduardo Balsio menų gimnaziją, vėliau studijos Vilniaus dailės akademijoje.

Ji turi savitą požiūrį į meną, fotografiją, kiekvieną nuotrauką kuria ir retušuoja kruopščiai ir atsakingai. Lauros fotosesijos originalios, mat menininkė kaskart ieško naujų žvilgsnio rakursų, kitokių fotografijos kampų.

Dar studijų metais jai teko garbė dirbti fotografe įmonėje, kuri darė profesio­nalią fotosesiją Prezidentūroje. Laura anuomet fotografavo LR prezidentą Valdą Adamkų.

Tačiau dabar veikli moteris tiksliai žino, kad ji – vaikų fotografė ir savo pasirinkto kelio neketina keisti. Menininkę labiausiai jaudina ne tik pavieniai daiktai, jų formos. Jai įdomus gyvenimo ciklas – jaunystė, senatvė, kartų kaita.

Laura nenori daryti vienodų nuotraukų, tad jos fotosesijos turi tematiką, idėją. Kiekviena fotosesija neapsieina be naujovių, originalumo. Ji visada skatina vaikų tėvelius siūlyti savo sumanymus, tematiką.

Pasak jos, fotosesijose vaikai gali tapti tam tikros profesijos atstovais, fotografuotis dėžėje, krepšyje, su žaislais, su skėčiais, gamtoje, mokykloje ar po įdomios formos obelim.

Šiandien priekuliškė savo paslaugas siūlo vaikų darželiams ir mokykloms, į darbo vietą keliauja ne tuščiomis. Darbui Laura vežasi tam tikrų rekvizitų, charakteringų rūbų ar papuošalų, o kartais net dažų.

„Visada užsakovams sakau, kad nuotraukų reikės palaukti, nes jos yra retušuojamos, vienai nuotraukai sutvarkyti prireikia mažiausiai penkių minučių. Nenoriu skubėti, nes į savo darbą žiūriu labai atsakingai“, – sako pašnekovė.

Nebijo parodyti jausmų

„Pasirinkau vaikų fotografės kelią, nes pati esu mama, juolab vaikai yra be galo drąsūs, jie nebijo parodyti nesumeluotų savo jausmų, o svarbiausia jie tikri, natūralūs“, – sako fotografė.

Iš Londono grįžusi emigrantė Lietuvoje kiek pasigenda žmonių laisvės, tolerancijos, kultūrų įvairovės. „Su šeima gyvenome Londone, grįžimo į Lietuvą neplanavome.

Gyvenome mieste, kurio gatvėse galėjai sutikti visokių žmonių net iš atokiausių pasaulio kampelių – Indijos, Kamerūno, Lenkijos, Portugalijos, Kinijos, Ispanijos ir kt.

Tačiau praleidusi vasarą čia, Lietuvoje, supratau, kad Priekulė tikrai magiška vieta, ji mus patraukė savo švara, tvarka, ramybe ir grynu oru“, – apie savo apsisprendimą įleisti šaknis Lietuvoje pasakojo Laura.

Emigrantei teko įveikti begalę sunkumų, nes mokslus Londone pradėję krimsti vaikai turėjo adaptuotis čia, Lietuvoje, kur jaunimas nuo mažų dienų gerokai savarankiškesnis. Jie iki mokyklos nueina, pareina, o pasaulio didmiesčiuose to padaryti neįmanoma dėl didžiulių atstumų.

Nuostabi vieta

Grįžus į Lietuvą su profesionalios fotografės patirtimi, nebuvo lengva susirasti darbą, todėl savo veiklą šiandien ji kuria pati. „Kai grįžau į Lietuvą, Užimtumo tarnyba jokio darbo nesiūlė, o ir informacija fragmentinė, sunkiai prieinama“, – pasakojo veikli moteris.

Ji supranta, kad yra ir daugiau moterų, kurios baiminasi veikti, nežino, kaip realizuoti save. Laura norėtų suburti kuriančių moterų savitarpio paramos grupę, kurioje galėtų dalintis savo patirtimi, paskatinti viena kitą, o kartais net priversti atsikelti, nusiprausti ir išeiti į žmones.

Juk bendrystė, palaikymas kiekvienam yra labai svarbus. Anot jos, Priekulė yra nuostabi vieta gyventi, kurti, veikti. Nepaisant to, kad kartais pakyla vanduo, ir stichija papokštauja, Laura čia kuria savo namus.

„Priekulė man – tai lyg neatrastas perlas su savo istorija, gamta, unikaliu kraštovaizdžiu, nepaprasta švara ir ramybe“, – sako profesionali fotografė.