V. Grubliauskas apie bendrąjį planą: "Čia klausimas: būti arba nebūti"

Mariaus Jovaišos nuotr.

"Vakarų ekspresas" primena, kad šešerius metus su įvairiausiomis institucijomis derintas Klaipėdos miesto bendrasis planas ir šiandien kursto aistras, susilaukia nemažai pasipriešinimo ir kritikos kritikos.

Antradienį prie Klaipėdos miesto rotušės surengtas protestas prieš ketvirtadienį miesto taryboje planuojamą svarstyti naująjį miesto bendrąjį planą. 

Protestuotojai ragino politikus netvirtinti parengto dokumento, tačiau meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad visiems reikia ieškoti kompromiso.

Nepaisant visko, Klaipėdos meras tikisi, kad ketvirtadienį Tarybos posėdyje jis bus patvirtintas bendru sutarimu.

Čia klausimas: būti arba nebūti?

„Parengti tokį dokumentą, kuris idealiai tiktų visiems, turbūt nėra net ir teorinės galimybės", - neseniai "Vakarų ekspresui" komentavo miesto vadovas.

"Ar mes kalbėsime apie Bibliją, ar apie Koraną, visada bus tų, kuriems kažkas nepriimtina ir kažkas bus labai priimtina.

Mes į bendrąjį planą turime žvelgti kaip į Konstituciją, kurią priimti yra tiesiog būtina".

Anot jo, bendrasis planas - tai subalansuotas išskirtinės apimties ir svarbos dokumentas, kurio jau koreguoti nebegalima. Šis dokumentas paliečia visus miesto bendruomenės sluoksnius.

„Čia klausimas: būti arba nebūti. Būti - tai yra atsakymas, kurio lauks miestas. 

Aš sakau, kad bendrajam planui - būti“, - apibendrino V. Grubliauskas.

Ar projektas tenkina visuomenę?

LR Seimo narė Ligita GIRSKIENĖ:

"Klaipėdos miesto bendrojo plano laukia visi, bet ar galutinis dokumento projektas tenkina visuomenę?

Metų metais diskutavome, rašėme pastabas, ginčijomės kabinetuose, tačiau džiugesio dėl parengto dokumento nematyti. Man apmaudu, kad dabartiniai Klaipėdos miesto vadovai neatsižvelgė į pagrįstas ir motyvuotas klaipėdiečių pastabas.

Miestas, pirmiausia, turi būti patogus jo gyventojams, todėl visuomenės norų ir poreikių ignoravimas įrodo, kad visuomenės dalyvavimas dokumento svarstymo procese yra reikalingas tik dėl varnelės.

Toks miesto vadovų elgesys skatina klaipėdiečius ieškoti saugesnės ir patogesnės gyvenamosios aplinkos užmiestyje.

Tikiuosi, kad tarybos nariai balsuodami prisimins, kas juos rinko ir kieno interesus jie privalo atstovauti".

Trūksta vizijos suvaldyti transporto srautus

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas VAITKUS:

"Bendrąjį planą miesto valdžia tradiciškai ruošia apie 6 - 7 metus. Toks ilgas plano rengimo procesas veda miestą prie stagnacijos jau kelis dešimtmečius.

Ypač kai bendrojo plano sudedamosios dalys liečia ekologinius sprendimus, naujas ekonomines galimybes, kai nesprendžiami kiti miestui aktualūs klausimai.

Reikia manyti, kad planas bus patvirtintas Tarybos posėdyje, nors šiam planui buvo visus 6 metus reiškiamos pastabos.

Man nepriimtina, kad plane yra palikta galimybė iškapoti Girulių mišką, kertant jį skersai per visą plotą nuo Labrenciškės gatvės iki II Melnragės ir iškertant aplinkkelį geležinkelio trasai.

Man nepriimtina tai, kad toliau plane lieka Švyturio gatvės išvystymas į magistralinę gatvę, išeinančią į Lideikio viaduką.

Mano supratimu, teikiamame miesto bendrajame plane trūksta vizijos suvaldyti transporto srautus, kas kiekvienais metais veda prie vis didėjančių kamščių miesto gatvėse ir ekologinės situacijos bloginimo".

Raginu jam pritarti

Klaipėdos miesto tarybos narys Aidas KAVECKIS:

"Balsuosiu už Bendrąjį planą ir raginu jam pritarti kitus kolegas Tarybos narius.

Tikiu, kad visi - tiek palaikantys Bendrąjį planą, tiek jam prieštaraujantys, norime to paties – gyventi patogiame, švariame ir klestinčiame mieste.

Turime galimybę šį norą realizuoti susitelkdami ir pritardami Bendrajam planui. Jį ilgai derinome, visos pusės buvo išklausytos, pasiūlymai išgirsti.

Tad dabar skleisti netiesą ir gąsdinti  Bendruoju planu yra neatsakinga ir kenkia miestui bei visiems jo gyventojams.

Planą bus galima tobulinti.

Klaipėdos miesto tarybos narys Alvidas ŠIMKUS

"Klaipėdos miesto bendrajam planui  pritarsiu. 

Šis planas gal ir nėra tobulas, tobulumui ribų nėra, manau planą bus galima tobulinti. Planas derintas 6 metus, jį derino 28 institucijos, buvo gauta 400 miestiečių pastabų, į daugumą pastabų buvo atsižvelgta.

Tikiu, kad  miestas turės deramą, šių dienų poreikius atitinkantį plėtros ir teritorijų planavimo dokumentą".

Reikia kuo greičiau tvirtinti

 

Klaipėdos miesto tarybos narė Judita SIMONAVIČIŪTĖ:

"Klaipėdos miestas kartu su uosto teritorija turėtų turėti vieną bendrąjį planą. Netobula įstatyminė bazė leido valstybės institucijoms tuo pasinaudoti.

Todėl, dėl dviejų vienos teritorijos bendrųjų planų rengimo, procedūros užtruko per ilgai ir sutrukdė miesto vystymuisi ir investicijų pritraukimui.

Įvertinant tai, kad planas galios tik dešimt metų, jį reikia kuo greičiau tvirtinti. O klaidas, jeigu jų yra, visada galima ištaisyti".

Aš balsuosiu prieš šį sprendimą

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina PUTEIKIENĖ:

"Nes BP yra parengtas atspindint uosto, ne miestiečių poreikius.

Nenumato uosto konversijos galimybės miesto centre, įrengiant Žiemos uoste jachtingą, nesprendžia uosto taršos problemų, apkrauna miesto gatves uosto transportu, numato miško sunaikinimą urbanizuojant Melnragės - Girulių ruožą ir Smiltynę.

BP turi duoti postūmį miesto vystymuisi, gyventojų pritraukimui, o dabar matomas priešingas efektas.

Naujajame BP nėra nieko, kas apsaugotų klaipėdiečius nuo uosto taršos, nėra sukuriamas XXI a. miesto prie jūros patrauklumas, kuris trauktų naujus gyventojus.

Net nėra pajudintos pramoninės teritorijos palei Dangės upę. Nėra išnaudojamas miesto prie jūros potencialas".

Pritarsiu teikiamam tvirtinti Klaipėdos miesto Bendrajam planui

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Elida MANTULOVA

"Miesto taryboje pritarsiu miesto tarybai teikiamam tvirtinti Klaipėdos miesto Bendrajam planui, kadangi jis sudaro sąlygas švaresnei gyvenamajai aplinkai miestui bei miestiečiams bei palankesnes sąlygas investicijoms.

Naujame bendrajame plane, ko nebuvo dabar galiojančiame, yra numatyti apsauginiai želdynai nuo intensyvių transporto koridorių ar pramoninių zonų.

Taip pat numatyti administraciniai, socialiniai - kultūriniai ir rekreaciniai pocentriai, numatytas ribojimas dideliems prekybos centrams atsirasti ramesniuose gyvenamuosiuose kvartaluose, numatyta pramoninių ir uosto teritorijų konversijos galimybė.

Kadangi Vyriausybė patvirtino Nacionalinį bendrąjį planą, atsižvelgiant į jo sprendinius, bei, įvertinant sprendinių įgyvendinimo atveju poveikį miestui, miesto bendrajame plane numatytos galimybės (ne sprendiniai) užtikrinti valstybės įgyvendinamus projektus ​su mažiausiu galimu neigiamu poveikiu miestiečiams". 

Gyvenimas nestovi vietoje, o sparčiai juda į priekį

 

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas TUMA

"Pirmiausia miesto BP reikalingas pačiam miesto vystymuisi, nes Klaipėda ir taip užsizaidė tiek ilgai jį rengdama.

Antra, jo laukia daug pačių miesto gyventojų, kurie nori kažką daryti investuodami, kurdami darbo vietas, gražindami ir gerindami gyvenimo sąlygas, bet negali, nes dabartinis BP seniai net morališkai pasenęs.

Gyvenimas nestovi, o sparčiai juda į priekį, miesto poreikiai irgi negali būti sustoję keliu dešimtmečių senumo nubrėžtomis gairėmis.

Visus siunčiančius vieno braižo, kažkieno sukurtus laiškus man, kaip Tarybos nariui, noriu nuraminti ir pasakyti, kad tam tikri asmenys, (nesiimu spręsti kokiais tikslais), klaidina dalį visuomenės nebūtais dalykais, tokiais, kaip stadiono perdavimą uostui, mišku iškirtimais ir t.t.

Visiems tiems, kam nepatinka dabartinio BP ir rašantiems laiškus patariu išsisaugoti tuos laiškus ir už metų, ar dviejų, padiskutuoti, kas buvo teisus, o kas buvo apmulkintas, kviestas eiti į protestus, ar rašyti laiškus Tarybos nariams".

Kviečiu matyti ne grėsmes, o galimybes

Klaipėdos miesto tarybos narė Alina VELYKIENĖ:

"Esu dėkinga aktyviai visuomenei, kuri ypatingai akcentuoja aplinkosaugos ir gyventojų sveikatos problemas Klaipėdoje, siedami tai su svarbiausiu miesto dokumentu - bendruoju planu.

Suprantama, kad tai labiau kompleksinio požiūrio ir visų indėlio dėl žaliojo miesto kurso ateities kūrimo procesas.

Klimato kaita ir aplinkos būklė kelia grėsmę ne tik Klaipėdos miestui, tačiau ir Europai.

Turime suvokti, kad per ateinančius kelis dešimtmečius ne tik pramonė, bet miestai keisis žaliojo kurso kryptimi. Norisi palinkėti visiems suprasti, kad esame didelės ekosistemos dalis, kuri kuria geresnę aplinką ateities kartoms.

Klaipėdos miesto bendrasis planas - vienas iš esminių šios sąlygų kūrimo elementų. Kviečiu matyti ne grėsmes, o galimybes kurti gyvybingesnę ekonomiką ir tapti tikru Baltijos jūros regiono uostamiesčiu. ​

Įvertinus visus pliusus ir minusus, pritarsiu

Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius BUDINAS:

"Ar tobulas paruoštas miesto bendrasis planas, manau, kad ne, tačiau jis yra daug pažangesnis ir geresnis už esamą, kuris galioja nuo 2007 metrų ir jo patvirtinimas įtakotų spartesnį bei pažangesnį miesto vystymąsi.

Įvertinus visus pliusus ir minusus, kaip miesto tarybos narys, pritarsiu miesto bendrajam planui".

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.