„Už laisvę žuvusiems, 1923 m. Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“

(9)

Dienraštis „Vakarų ekspresas“ kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi renka fotografijas, kuriose įamžintas paminklas žuvusiesiems per 1923 metų sukilimą.

1923 m. sausio mėn. 10 d. Klaipėdos krašte prasidėjo sukilimas, kurio tikslas buvo Mažąją Lietuvą prijungti prie Lietuvos Respublikos. Sausio 15 d. sukilėliai laimėjo, ir Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi.

Žuvę sukilėliai buvo palaidoti senosiose kapinėse. 1925 m. jiems pastatytas paminklas.

Paminklui buvo panaudotas granitinis pasienio stulpas, stovėjęs prie jūros Mažosios ir Didžiosios Lietuvos pasienyje. Ant stulpo užrašyta: „Už laisvę žuvusiems, 1923 m. Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse.“

Šis paminklas - vienas svarbiausių istorinių artefaktų, turinčių realią vietą miesto parke.

Nesunaikintas karo, nenuverstas net sovietų valdžios, kai buvo sunaikintos visos senosios kapinės.

Žmonės prisimena, kad sovietmečiu slapta, rizikuodami, kad bus sekami saugumo, klaipėdiečiai ateidavo prie lietuvišką tautinę dvasią išreiškiančio paminklo, uždegdavo žvakutę, padėdavo gėlių ir fotografuodavosi.

Nepriklausomybės metais paminklas buvo restauruotas. Sausio 15-ąją prie jo tradiciškai vyksta Mažosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos minėjimas.

Kelios miestiečių nuotraukos prie Sukilėlių paminklo ir jų prisiminimai buvo publikuoti 2020 metais išleistoje knygoje „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“, kurią dienraštis „Vakarų ekspresas“ parengė su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi ir Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuve. Projektą iš dalies finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė.

2023 m. bus švenčiamas šio istorinio įvykio šimtmetis. Kviečiame klaipėdiečius ir ne tik peržvelgti savo nuotraukų albumus ir paieškoti fotografijų, kuriose jūs (jūsų vaikai, tėvai, seneliai) būtumėte nusifotografavę prie istorinio paminklo Skulptūrų parke. O gal ir anksčiau, kai dar šioje vietoje veikė miesto kapinės.

Norime paprašyti, kad, suradę nuotraukų, paskambintumėte Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai Sondrai Simanaitienei arba dienraščio žurnalistei Jurgai Petronytei. Mes užrašysime jūsų istorijas ir nuskenuosime nuotraukas.

Norime surinkti kuo daugiau įvairaus laikotarpio fotografijų, darytų prie šio paminklo, nuotraukas aprašyti ir paskelbti laikraštyje bei portale, o 2022 m. rudenį iš surinktų nuotraukų Skulptūrų parke sumontuoti fotografijų sieną „Už laisvę žuvusiems, 1923 m. Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“.

Fotografijų siena šventiškai papuoš Skulptūrų parką ir visus metus skleis mūsų bendruomenės darnumo, solidarumo ir sąmoningumo žinią.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder