Tyrimas: trečdaliui tėvų trūksta žinių, kaip reikėtų spręsti vaikų patyčių klausimus

„Siekiant veiksmingai spręsti patyčių problemą, reikalingas visų pusių įsitraukimas – tėvų, ugdymo įstaigų atstovų ir psichikos sveikatos specialistų. Vis dėlto patyčių sprendimo iniciatyva ir galutinė atsakomybė už tai visada lieka tėvų rankose, todėl jiems gali būti aktualu turėti kuo išsamesnę informaciją apie patyčių problemą bei žinoti, kokiais įrankiais ir kokia pagalba iš šalies jie gali pasinaudoti“, – sako gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, VšĮ „Kultivuoti“ vadovė.

Remiantis apklausos rezultatais, didesnioji dalis tėvų (59 proc.) informacijos apie patyčias ir jų prevenciją gauna iš interneto šaltinių, 49 proc. iš mokyklos bendruomenės, 46 proc. – iš žiniasklaidos.

Penktadalis (20 proc.) tėvų tokios informacijos ieško literatūroje, o 18 proc. ją gauna iš psichologų.

Kaip pastebi J. Anikinaitė, 38 proc. apklaustų tėvų nurodo, kad jiems praverstų aktyvesnis ugdymo įstaigų vaidmuo informuojant dėl patyčių prevencijos.

Tuo metu 65 proc. tėvų teigia, kad jie žino apie jų vaiko lankomos mokyklos taikomas praktikas ir procedūras, skirtas patyčių prevencijai.

Patyčių formų evoliucija

Kaip parodė „Swedbank“ apklausa, daugiau kaip pusė (55 proc.) apklaustų tėvų mano, kad patyčių padaugėjo nuo to meto, kai jie patys buvo mokiniai, 26 proc. teigia, situacija nepasikeitė, o 19 proc. – kad patyčių tarp vaikų sumažėjo.

Pasak J. Anikinaitės, bendras patyčių paplitimas tarp vaikų yra nebūtinai padidėjęs, palyginti su ankstesnėmis kartomis. Tačiau toks tėvų vertinimas gali rodyti, kad apie šią problemą kalbama daugiau, ji rečiau ignoruojama ir ją dažniau stengiamasi spręsti tiek šeimose, tiek ugdymo įstaigose.

„Galima konstatuoti, kad šiais laikais patyčios yra įgavusios kur kas įvairesnius pavidalus nei prieš 20 metų ar anksčiau. Fiziniai ar žodiniai įžeidinėjimai, su kuriais anksčiau buvo susiduriama tik tiesioginėje aplinkoje, dabar atsikartoja ar gali būti vykdomi ir virtualioje aplinkoje.

Patys įžeidinėjimai, įgavę skaitmeninę formą, gali lengviau plisti tarp vaikų, juos tampa sudėtingiau kontroliuoti ir užkardyti įsitraukiant suaugusiesiems“, – pastebi J. Anikinaitė.

Kvalifikuotos pagalbos poreikis

Tyrimo duomenimis, su patyčiomis bent kartą gyvenime yra susidūrę apie 58 proc. apklaustų tėvų vaikų, maždaug dešimtadalis jų patiria patyčias ir šiuo metu. 

Kaip rodo tėvų patirtis, 2 atvejais iš 5 patyčios trunka apie mėnesį, 16 proc. tėvų nurodo, kad patyčių periodas truko iki dviejų mėnesių, 12 proc. – 3-9 mėnesius. Tuo metu dešimtadalis tėvų teigia, kad patyčių trukmė buvo ilgesnė nei 9 mėnesiai.

„Patyčios yra ilgalaikis, tęstinis, negatyvus elgesys, kuris gali lydėti vaiką ištisus mokslo metus, todėl jo negalima nei toleruoti, nei ignoruoti.

Tyrimas rodo, kad kvalifikuotos pagalbos trūksta, todėl sudarome galimybę gauti iki 12 nemokamų psichologo konsultacijų per metus, kurias gali padengti draudimo bendrovė“, – sako Rasa Balevičienė, „Swedbank Life Insurance SE“ generalinė direktorė.

Pasak R. Balevičienės, turintiems ar naujai sudariusiems tam tikros rūšies gyvybės draudimo sutartį su „Swedbank Life Insurance SE“, tėvai gali registruoti patyčių atvejį ir gauti profesionalią pagalbą. Užregistruoti patyčių atvejį tėvai gali per „Swedbank“ interneto paskyrą arba tinklalapyje www.mobstop.lt.

Profesionalams įvertinus, kad vaikas susidūrė su patyčiomis, šeima gaus palaikymą ir profesionalią pagalbą, kurią Lietuvoje teikia fondas „Fonds PLECS“, pasitelkdamas VŠĮ „Kultivuoti“ ir fondo atrinktus psichikos sveikatos specialistus.

„Swedbank“ inicijuotame patyčių atpažinimo ir prevencijos tyrime iš viso apklausta 512 tėvų, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus. Tyrimą atliko bendrovė „Spinter“.