Tyrimas: Lietuvoje ir Latvijoje kitam šildymo sezonui ruošiasi beveik kas antras gyventojas, Estijoje – kas trečias
Nors tik neseniai baigėsi šildymo sezonas ir valstybė tebemoka kompensacijas už šildymą, daugiau nei 40 proc. gyventojų jau pavasarį pradeda ruoštis ateinančiai žiemai.
Tačiau estai nusiteikę optimistiškiau – ateinančiam šildymo sezonui rengiasi tik kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų.
„Pastarojo šildymo sezono pradžia šokiravo nemažą dalį Lietuvos gyventojų – gavę pirmąsias šildymo sąskaitas žmonės suskubo imtis veiksmų: kas taupė prisukdami radiatorius ir prisitaikydami gyventi ne taip komfortiškai, kas rūpinosi efektyvesne šildymo sistema, nuo šildymo elektra grįžo prie pigesnių alternatyvų ir pan.
Deja, nemaža dalis gyventojų tokios galimybės neturėjo ir jiems teko tiesiog susitaikyti su išaugusiomis išlaidomis šildymui“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Trijose Baltijos šalyse atlikta apklausa parodė, kad dalis gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau galvoja apie kitą šildymo sezoną.
Palyginus visų Baltijos kaimynių duomenis paaiškėjo, kad mažiausiai ruoštis planuoja estai – Estijoje tokių žmonių yra 33 proc., o tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje šis skaičius viršija 40 proc. (atitinkamai 45 ir 44 proc.).
Daugiausia apklausos dalyvių pažymėjo tiesiog taupysiantys pinigus šaltajam sezonui: Lietuvoje tokį atsakymą rinkosi 21 proc., Estijoje – 17 proc., Latvijoje daugiausia – net 27 proc. respondentų.
Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad estai apskritai jaučiasi labiau užtikrinti ateitimi ir saugesni, tad išaugusios šildymo sąskaitos juos gąsdina mažiausiai – 28 proc. atsakė, kad šildymo sąskaitos nėra problema, Lietuvoje tokį atsakymą pažymėjo 16 proc., o Latvijoje – 15 proc. apklaustųjų.
32 proc. respondentų Lietuvoje sakė apie ateinantį šildymo sezoną kol kas negalvojantys. Tokį atsakymą pažymėjo ir 27 proc. apklaustųjų Latvijoje bei 28 proc. Estijoje.
Visose Baltijos šalyse ateinančiam šildymo sezonui daugiausia ruošiamasi tiesiog taupant pinigus.
Tik 10 proc. apklaustųjų Lietuvoje planuoja investuoti į namų šiltinimą, 4 proc. – keisti šildymo sistemą. R. Ežerskienė pabrėžia: „Jei nesate tikri, kaip geriausia pasiruošti šildymo sezonui, verta pasvarstyti kompleksiškai: apie šildymo sistemos, buitinės technikos atnaujinimą, įpročių keitimą ar kitas priemones – tai bus naudingiau, nei vien taupyti pinigus.
Visa tai duos didesnį finansinį efektą, nes naudos gausite ne vienus metus – pasiruošite ne tik artimiausiam šildymo sezonui, bet keleriems metams į priekį. Juk negalime numatyti, kaip keisis dujų ar elektros kainos po dvejų ar penkerių metų.“
Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų kovą. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.
Rašyti komentarą