Tyrimas: daugiau nei pusė individualių namų savininkų galvoja apie renovaciją

„Smarkiai išaugusios energetinių išteklių kainos ir noras padidinti būsto energinį efektyvumą paskatino gyventojus dažniau pagalvoti apie renovaciją.

Tai patvirtina ir vartojimo paskolų būsto atnaujinimo reikmėms duomenys – reikšmingai daugėja gyventojų, kurie skolinasi lėšų saulės elektrinių, vėjo jėgainių, šilumos siurblių įsigijimui ar šildymo sistemų atnaujinimui“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Per devynis šių metų mėnesius saulės elektrinių įsirengimui ir investicijoms į energijos efektyvumą didinančius sprendimus gyventojai pasiskolino beveik 9 mln. eurų, palyginus su kiek daugiau nei 1 mln. eurų tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, rodo „Swedbank“ duomenys.

Šios tendencijos atsispindi ir gyventojų aktyvume teikiant paraiškas dėl kompensacijų už gyvenamųjų namų modernizavimą. Pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra šią vasarą sulaukė 2 kartus didesnio paraiškų skaičiaus nei ankstesnio kvietimo metu.

Maždaug 75 proc. gyvenamųjų pastatų Lietuvoje, įskaitant daugiabučius bei individualius namus, yra statyti iki 1993 m. ir yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.

Pasak „Swedbank“ atstovo, A ir C klasės gyvenamųjų namų išlaidos būsto ir vandens šildymui skiriasi apie 3 kartus, A ir žemiausios G klasės individualių namų savininkų išlaidos gali skirtis apie 9 kartus.

„Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, įsirengus šilumos siurblį, elektros energijos sąnaudos šildymui gali sumažėti iki 5 kartų. Tiesa, namo šildymas ar vėsinimas yra kompleksinis sprendimas, todėl vienas įrenginys, nepriklausomai nuo jo našumo, nebūtinai ženkliai pagerins būsto energinį naudingumą.

Todėl žemo energinio naudingumo namų savininkams dažnai tenka galvoti ne tik apie įrenginių, bet ir namo konstrukcijos elementų atnaujinimą“, – komentuoja P. Ladziato.

Tiesa, kaip rodo tyrimas, dalis gyventojų norėdami išleisti mažesnes sumas būsto išlaikymui galvoja ne apie jo renovaciją, o apie naujo namo įsigijimą.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje tokią galimybę svarsto 16 proc. respondentų, Latvijoje 13 proc., o Estijoje – 15 proc. apklaustųjų.

Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Rait“. Tyrimo metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta po 1000 respondentų. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 65 metų nuomones ir vertinimus.