Turizmo specialistai: „Žmonių kelionių tikslas yra pajūris“

Kruiziniais laivais į Klaipėdos uostą dažniausiai atplaukdavo apie 80 tūkst. turistų. Panašūs skaičiai galėtų būti ir šiemet, tačiau dėl pandemijos suvaržymų bei apribojimų į Klaipėdos uostą neatplaukė nė vienas kruizinis laivas.

Dėl to, kad Klaipėdos uostas nesulaukė laivų, nukentėjo ir Neringos savivaldybė, nes iš Klaipėdos uosto atvykę turistai dažnai persikeldavo į Kuršių neriją. Todėl šiemet Neringa taip pat nesulaukė didelių grupių užsieniečių.

Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, pajūris dar turi viltį šiemet sulaukti kruizinių laivų ir didelių grupių turistų iš užsienio.

„Kantriai laukiame rugpjūčio 17 dienos, nes turime viltį, kad atplauks pirmas šių metų kruizinis laivas“, - atviravo R. Savickienė.

Keliauja lietuviai

Nors pajūris ir nesulaukia šiemet didelių grupių užsieniečių, kaip ir iki pandemijos, taip ir šiuo metu jis nestokoja dėmesio iš vietinių turistų.

„Žmonės po visų suvaržymų, po atlaisvinimo tarp savivaldybių labai noriai keliauja ir lanko ne tik įvairius pažintinius takus, įvairius lankytojų centrus. Vienas iš pagrindinių žmonių kelionių tikslų yra pajūris“, - teigė Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė.

Klaipėdos bei Neringos turizmo centro atstovės taip pat pasisakė, kad turistų srautas iš Lietuvos padidėjo atlaisvinus suvaržymus ir atšaukus karantiną Lietuvoje.

„Vienareikšmiškai atvyksta daugiau lietuvių, nes karantinas Lietuvoje galutinai buvo nutrauktas liepos 1 dieną“, - sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė R. Savickienė.

Nors į Klaipėdos uostą ir neatplaukia kruizinių laivų ir užsieniečių srautai yra sumažėję, daugelyje šalių karantinas pasibaigė panašiu metu kaip ir Lietuvoje, todėl tiek Klaipėda, tiek Neringa kasdien sulaukia vis didesnio susidomėjimo iš užsienio šalių turistų.

„Kaip ir anksčiau, taip ir dabar pirmauja tos pačios šalys: vokiečiai, latviai, estai, lenkai. Tačiau tokių srautų, kokius turėjome prieš pandemiją, jau tikrai neturime ir nežinia, kada vėl galėsime turėti“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė.

„Mūsų turizmo informacijos centre pastebėjome, jog daugėja turistų iš Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos“, - sakė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Angelina Ivanova.

Tačiau su tuo, kad užsienio turistų daugėja, nesutinka Palangos turizmo informacijos centro direktorė R. Kmitienė. Pasak jos, palyginus šios vasaros sezono užimtumą su 2019 metų užimtumu, tai didelių pakeitimų jie nepastebi.

Tačiau apie 95 proc. keliautojų dabar yra vietiniai, lietuviai.

Platus pramogų pasirinkimas

Kiekvienais metais turizmo centrai galvoja apie naujus būdus, kaip pritraukti vietinių ir užsienio keliautojų. Ne išimtis ir šie metai. Klaipėdos, Palangos ir Neringos turizmo centrų atstovai siūlo keliautojams įvairias ekskursijas, kuria naujus maršrutus, primena apie galimybę apsilankyti muziejuose ir t. t.

Šiais metais Neringa yra Lietuvos kultūros sostinė, todėl turizmo centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja siūlo keliautojams aplankyti dvi naujas ekskursijas: pažintinį žygį „Ryto istorijos vaikštant Nidos smėlynais“ ir pažintinį žygį „Juodkrantės sengirės takais ir promenadomis“.

Pasak Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotojos A. Ivanovos, miesto svečiai daugiausia domisi dviračių takais, dviračių nuomos punktais.

Visuomet nori aplankyti Parnidžio kopą su saulės laikrodžiu-kalendoriumi, Nidos švyturį, Preiloje užkopti į Preilos kopą, taip pat aplankyti Naglių gamtinį rezervatą, garnių, kormoranų koloniją, medinių skulptūrų ekspoziciją „Raganų kalnas“.

Ekskursijų mėgėjams Palangos turizmo informacijos centras šį sezoną siūlo įvairias ekskursijas po pačią Palangą. Taip pat šis centras siūlo pažinti Nemuno tiltą, Neringos pusiasalį.

Turizmo centro direktorės pavaduotoja R. Kmitienė pasakoja, kad Palangoje yra galimybė patiems keliautojams susidėlioti bei susidaryti sau maršrutus po norimas vietas Palangoje.

„Vakarų ekspresui“ R. Kmitienė taip pat papasakojo, kad keliautojai, norintys pabūti tarsi istorijos detektyvais ir atrasti bei pažinti senąsias Palangos vilas, gali apsilankyti grafų Tiškevičių Palangoje.

„Jei patys nesugalvojate, ką galima nuveikti Palangoje, mūsų centro darbuotojai mielai jums padės ir papasakos, ką galime patirti, pajausti ir pažinti“, - sakė R. Kmitienė.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė turistams šį sezoną siūlo išbandyti tik praeitais metais sukurtus naujus Klaipėdos gatvės istorijų maršrutus. Poilsiautojai gali rinktis iš 10 įvairių istorijų-maršrutų.

Taip pat ji akcentavo, kad šiais metais Klaipėdos savivaldybė taip pat parengė 11 maršrutų, kuriuose yra tiek žydiškoji Klaipėda, tiek olandiškoji, mėlynoji ar žalioji.

„Maršrutai pritaikyti būtent pandemijos laikotarpiui, kad žmonės galėtų keliauti individualiai ir pažintų miestą. Keliautų saugiai su savo šeima ar draugais“, - apie saugumą kelionių metu priminė R. Savickienė.

Poilsiautojams, mėgstantiems vandens pramogas, Klaipėdos turizmo sektoriaus direktorė primena, kad turistai gali rinktis pramogas vandenyje su banglentėmis, irklentėmis, kanojomis.

Mėgstantiems poilsio metu pažinti kultūrines ar istorines vietas, siūloma aplankyti Jūrų muziejų, pasižiūrėti delfinų pasirodymus, apsilankyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ar muziejuje „39/45“.

„Vienareikšmiškai visos tos naujienos pasiteisina, ir dabar, pavyzdžiui, birželio mėnuo Klaipėdoje buvo paskelbtas kaip ekskursijų mėnuo. Kūrėme naktines ekskursijas po Klaipėdą ir tikrai labai džiaugiamės, kad visos grupės yra absoliučiai pilnos. Matome, kad žmonės nori pažinti miestą“, - pasakojo R. Savickienė.

Turizmo centrų atstovės džiaugiasi, kad žmonės vėl gali laisvai keliauti, vėl gali laisvai rinktis.

„Žmonės yra pasiilgę žmonių ir kelionių. Džiaugiamės, kad atvyksta pas mus svečiai, stengiamės užtikrinti, kad svečiai jaustųsi saugiai ir kad atvyktų saugūs“, - pabrėžė R. Savickienė.