Trečiadienį prasidėsiantis šildymo sezonas viršys rekordus

Vis dėlto šiltas ruduo sąlygojo, jog centralizuotai miestas pradės šildytis neįprastai vėlai. Nedaug trūko, kad pirmą kartą klaipėdiečiai nebūtų gavę šilumos sąskaitų už spalio mėnesį.

Tačiau Klaipėdos savivaldybėje pirmadienį pasitarimo metu priimtas sprendimas trečiadienį pradėti oficialų šildymo sezoną.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad priimant sprendimą buvo atsižvelgta į artimiausių dienų orų prognozes. Nors temperatūra nei dieną, nei naktį visą šią savaitę neturėtų nukristi žemiau 11 laipsnių šilumos, tačiau drėgni orai paskatino pradėti šildymą

Iki šiol rekordiškai vėlai oficiali šildymo sezono pradžia buvo paskelbta 2008 metais. Tuomet uostamiesčio gyventojų būstai pradėti šildyti spalio 27 dieną.

Brango dvigubai

AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos ir Gargždų gyventojams tiekiama šiluma šių metų spalio mėnesį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pabrango 107,7 procento.

Šį mėnesį už šilumos kilovatvalandę tenka mokėti 10,06 cento.

Gelbėdamas gyventojus nuo išaugusių kainų Seimas šiemet pratęsė 0 PVM tarifo taikymą šildymui. Praėjusiais metais galiojo 9 procentų lengvatinis PVM tarifas.

Šią savaitę paaiškės ir lapkričio mėnesio šilumos kaina. Ankstesnių metų tendencijos rodo, kad ji gali būti trečdaliu didesnė nei spalį.

Šoko būti neturėtų

Nors pirmąsias viso mėnesio sąskaitas už šildymą klaipėdiečiai gaus tik gruodžio antroje pusėje, šoko jos neturėtų sukelti.

Pirmiausia, tikėtina, kad šilti orai išsilaikys ir lapkričio mėnesį, ir šilumos suvartojimas bus nedidelis.

Taip pat kasmet daugėja renovuotų namų, pertvarkomi daugiabučių šilumos mazgai. Šiemet daugėja ir gyventojų, kuriems priklauso kompensacija už šildymą.

Portalo www.ve.lt skaitytojai taip pat paskutinėmis dienomis dalyvavo apklausoje dėl centralizuoto šildymo sezono pradžios.

Daugiau nei pusė atsakė, kad jų butuose dar nešalta ir šildymo sezono pradėti nereikia.

Tačiau beveik trečdalis atsakė, kad jų butuose jau šalta ir norėtų, kad šildymas būtų įjungtas. Tik 10 procentų išreiškė rūpestį dėl to, kad reikės brangiai mokėti, todėl nepageidauja ankstyvos šildymo sezono pradžios.

Daliai gyventojų centrinis šildymas visiškai neaktualus, nes jie šildosi individualiai ar dėl kitų priežasčių.

Šioje apklausoje sulaukta beveik 5 000 dalyvių.

Peršasi nuomonė, kad prie augančių kainų žmonės jau po truputį pripranta. Brangsta maisto produktai, kuras, pastaruoju metu labai sparčiai augo elektros kainos.

Priminsime, kad pirmą kartą šilumos kainos šoką gyventojams sukėlė dar prieš dešimtmetį.

2012 metais spalį šiluma kainavo tik apie ketvirtadalį pigiau nei dabar - 26,44 lito centų už kilovatvalandę (apie 7,7 euro centų).

Tačiau jei lygintume bendrą kainų ir atlyginimų lygį Lietuvoje, tuomet šilumos kainų šokas santykinai buvo daug didesnis nei dabar.

Mazuto nedegins

„Klaipėdos energija“ pagal spalio mėnesio tiekiamos šilumos kainą yra stipri vidutiniokė šalyje. Įmonės tiekiama kaina yra 0,26 cento mažesnė už šalies vidurkį.

Tačiau pigiau nei uostamiestyje šiluma kainuoja ir Vilniuje, ir Kaune, ir Šiauliuose.

Nors „Klaipėdos energija“ turi visas technines galimybes šilumą gaminti degindama pigesnį mazutą, tačiau uostamiestis neseks Vilniaus pavyzdžiu.

Klaipėdos energijos prioritetas yra ekologija ir biokuras.

„Klaipėdos energija“ turi sudariusi biokuro tiekimo sutartis pusei šildymo sezono ir stebi kainų situaciją.

Anot bendrovės pranešimo, rugsėjį biokuras Vakarų Lietuvoje kainavo brangiausiai šalyje. Atsivežti jį iš Vidurio Lietuvos ar kaimyninių valstybių, kur jis pigesnis, kol kas ekonomiškai nenaudinga.

Tačiau ne viską lemia kuro kaina. Kaimyninėje savivaldybėje UAB Šilutės šilumos tinklų spalio mėnesio tiekiamos šilumos kaina yra beveik penktadaliu mažesnė nei Klaipėdoje.

Vyriausybė įpareigojo valstybines miškų urėdijas 20 proc. medienos paversti biokuru ir jį parduoti vietiniams šilumos gamintojams, tad tikėtina, kad ir Vakarų Lietuvoje netrukus atsiras pigesnio biokuro.

Situacija jau atsispindi ir BALTPOOL biržoje. Nuo rugsėjo mėnesio vidurio, kai biokuro kainos buvo pasiekusios piką, per mėnesį jos sumažėjo apie 15 procentų. Atitinkamai nuo 49,1 iki 41,4 euro (spalio 18 d.) už energijos megavatvalandę.

Jei žiema bus šilta, biokuras toliau gali pigti.

KAINA. Šį spalį šildymas Klaipėdoje - beveik trigubai brangesnis nei 2020 metų spalį. Redakcijos archyvo nuotr.

Investicijos taupymui

„Klaipėdos energijos“ šiluminėse trasose šiemet sumontuoti efektyvesni siurblių dažnio keitikliai. Nepabloginant įrenginių techninių savybių šis patobulinimas leis bendrovei sutaupyti iki 30 proc. elektros energijos.

Bendrovės Šilutės pl. katilinėje vykdoma dujas galinčio deginti katilo rekonstrukcija - instaliuojami naujausios kartos prancūzų gamintojo „Five Pillard“ dujiniai degikliai, galintys deginti ir ateities kurą - vandenilio ir gamtinių dujų mišinį.

Bendrovės Lypkių padalinyje planuojama diegti organinio Renkino ciklo (ORC) pagrindu veikiantį įrenginį, naudojantį biokuro garo katile pagamintą garą. 0,5 MW elektrinės galios generatoriumi ORC pagaminta elektra bus sunaudojama savoms reikmėms, padidinant šilumos gamybos efektyvumą ir mažinant gaminamos šilumos energijos savikainą.

„Mūsų naudojami biokuro katilai turi ekonomaizerius, padedančius atgauti šilumą ir sutaupyti kuro ir energijos išteklius. Pernai paleistas absorbcinis šilumos siurblys - dar viena naujovė, padedanti pagrindiniame bendrovės padalinyje gaminti daugiau šilumos sunaudojant mažiau kuro“, - pasakojo Marius Prelgauskis, „Klaipėdos energijos“ technikos direktorius.

Į naujai statomus gyvenamuosius namus Bachmano kvartale nutiesta šilumos trasa leido atsisakyti Paupių katilinės, kuri buvo kūrenama gamtinėmis dujomis. Taip sumažintos personalo išlaikymo, pastatų elektros ir šilumos energijos sąnaudos.

Maži nuostoliai

„Permąstome visas taupymo priemones, kur tik įmanoma. Ir iš smulkmenų ilgainiui turimi apčiuopiami rezultatai. Pavyzdžiui, šiemet bendrovė rekonstravo apie 5 kilometrus šilumos vamzdynų“, - sako Antanas Katinas, „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius.

Anot jo, uostamiestyje šilumos perdavimo nuostoliai - vieni mažiausių šalyje, siekiantys apie 11 proc. O tai kasmet virsta sutaupytais šimtais tūkstančių eurų kurui ir mažesne šilumos kaina klientams.

Taip pat ateinantį šildymo sezoną „Klaipėdos energija“ numato išbandyti šilumos akumuliacinę talpyklą, kurią perėmė iš likviduotos „Geotermos“. Anksčiau įmonė pati planavo investuoti į tokią įrangą.

Kompensacijos

„Pratęsus terminą, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas turtas, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, ateinantį šildymo sezoną kompensacijų už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės daugiau nei penktadaliu“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės, būsto šildymo išlaidų kompensacijomis pasinaudoti galės nepasiturintys šalies gyventojai, senjorai, žmonės, turintys negalią, ir net vidutinį atlyginimą gaunančios šeimos. Svarbiausia, kad žmonės nesivadovautų stereotipais, kad tokia parama priklauso tik sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams, ir kreiptųsi į savivaldybę dėl kompensacijos.

Šiemet dėl šildymo kainų augimo ir valstybės remiamų pajamų (VRP) padidinimo papildomai savivaldybėms skirta apie 42 mln. Eur. Namų ūkiai, pritaikius valstybės paramą, už šildymą neturėtų mokėti daugiau dešimtadalio nuo į rankas gaunamų pajamų.

Pavyzdžiui, vidutinę senatvės pensiją (513 eurų) gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,2 Eur.

Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), kur tėvai uždirba vidutinį atlyginimą ir gauna 2 174,8 euro į rankas, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 euro.

Kreiptis dėl kompensacijų vieną kartą visam šildymo sezonui reikia į savivaldybę pagal gyvenamąją vietą. Prašymą galima užpildyti ir interneto svetainėje www.spis.lt.

Pateikiant prašymą reikalinga pažyma apie 3 paskutinių mėnesių šeimos pajamas.

Portalo www.ve.lt apklausa