Traukinio keleivių laukia jautri staigmena: išgirdus – sunku valdyti ašaras

Jos metu traukinio keleiviams bus suteikta galimybė išgirsti, kaip gyvena tie, kurių paprastai viešojoje erdvėje mes nematome ar negirdime.

Šią dieną keleiviai kviečiami pamiršti stereotipus ir prisėsti greta LGBTQ, palestiniečių ir kitų tautybių atstovų, fizinę ir psichinę negalią turinčių asmenų bei išgirsti nepagražintas jų gyvenimo istorijas.

Akcija skiriama Tarptautinei žmogaus teisių dienai, kuri bus minima sekmadienį.

Tarp keleivių – aseksuali mergina, karo pabėgėlis iš Šri Lankos, palestinietė, žydė

„Ar įmanoma suprasti  tuos, kurių paprastai nematai ir negirdi?“, – tokį klausimą kelia nauja žmogaus teisių stiprinimui Lietuvoje skirta socialinė kampanija, kurią inicijavo žiniasklaidos stebėsenos ir inovacijų programa „Media4Change“.

Organizatoriai akcentuoja, kad visuomenė įprastai neturi galimybės pažinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių atstovų, kurie dažnai tampa neapykantos taikiniu, o tiesioginio kontakto trūkumas lemia dar stipresnes nuostatas jų atžvilgiu.

Siekiant laužyti stereotipus, kurti autentišką emocinį ryšį bei stiprinti empatijos jausmą, traukinio Vilnius-Klaipėda-Vilnius vagonuose keleivių sekmadienį lauks pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms priskiriami asmenys.

Tarp jų – Ugnė, kuri atstovauja net trims žmogaus teisių požiūriu itin pažeidžiamoms grupėms: yra aseksuali (nejaučia seksualinio potraukio nei vienai lyčiai), jai diagnozuotas autizmo spektro bei aktyvumo ir dėmesio (ADHD) sutrikimas.

Tarp traukinio keleivių bus galima sutikti ir Lietuvoje prieglobstį radusį pabėgėlį iš Šri Lankos Dharshan, išvykusį iš tėvynės dėl tamilų tautinės mažumos persekiojimo, palestinietę Vytauto Didžiojo universiteto studentę Salma, LGBTQ bendruomenei atstovaujančią Eleną.

Taip pat prie keleivių prisijungs žydė Lina, žmogaus teisių aktyvistė, ir migrantė iš Dominikos Respublikos Pamela.

Sekmadienį traukinio maršrutu Vilnius-Klaipėda nuo 10.44 val. ir Klaipėda-Vilnius nuo 16.50 val. keliaujantys keleiviai, apsilankę 1, 3 ir 4 traukinio vagonuose, galės prisėsti prie akcijoje dalyvaujančių asmenų ir su jais atvirai pasikalbėti.

„Pasikalbėti apie sunkumus, patiriamus iššūkius, likimo išbandymus. Paprastai tokie pokalbiai sužadina didelę empatiją, žmonės dažnai susigraudina, susitapatina su savo pašnekovais ir taip iki šiol turėti stereotipai pradeda griūti.

Kitą kartą išgirdę neapykantą kurstančią informaciją, žmonės ja suabejoja, vertina kritiškiau ir supranta, kad net ir tai pačiai socialinei grupei priklausantys žmonės gali būti ir yra skirtingi.

Toks ir yra šios akcijos tikslas – gyvų pasikalbėjimų pagalba padėti keisti visuomenę žalojančias išankstines nuostatas ir taip daryti teigiamą poveikį žmogaus teisių diskursui mūsų šalyje“, – sako Nacionalinio socialinės integracijos instituto įkūrėja ir „Media4Change“ programos vadovė Neringa Jurčiukonytė.

Savo jautriomis ir nepagražintomis gyvenimo istorijomis kampanijos dalyviai dalijasi ir vaizdo įrašuose, kurie bus rodomi per televiziją, socialinius tinklus ir ugdymo įstaigose. Kampanijos video galite pamatyti čia: 

Romė Rasma: „Esu romė. Ne čigonė, o romė. Mano dukros gėdijasi savo kilmės...“

Tikros žmonių iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių istorijos jautresnius asmenis gali ir šokiruoti.

„Esu romė. Ne čigonė, o romė. Mano dukros gėdijasi savo kilmės, prašo manęs niekam nesakyti, kad esu romė. Aš kasdien dėl jų nerimauju: nenoriu, kad joms nutiktų taip, kaip nutiko man...

Mokykloje patyriau stiprų sumušimą, kilusį iš stereotipais paremtos neapykantos. Net ir dabar aš kasdien kovoju už savo teises teisminiu keliu, tačiau man yra sakoma, jog tai atsisuks prieš mane.

Ir taip kiekvieną dieną“, – pasakoja puikiai lietuvių kalbą mokanti romų tautybės atstovė ir dviejų mergaičių mama Rasma.

Jai antrina ir LGBTQ bendruomenei priklausanti Gerda, pripažįstanti, jog dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų ji dažnai nesijaučia saugi ir bijo, kad gyvendama Lietuvoje tokia niekada nesijaus.

Norėdama prisidėti prie tolerantiškesnės visuomenės ugdymo, moteris kviečia atsiriboti nuo bet kokių išankstinių nuomonių ir patiems išgirsti jos istoriją.

„Turėjo vykti „Pride“ eitynės. Vieno kolegos nebuvo biure. Kažkas pajuokavo, kad jis turbūt ruošia ginklus kitai dienai.

Visiems kolegoms buvo labai juokinga, o tas pokštas man taip įstrigo, kad nebesijaučiau saugi. Tiesiog nežinojau, ką mano kolegos galėtų padaryti, jeigu sužinotų, kad aš – lesbietė“, – atvirauja Gerda.

Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti egiptietė Alaa ilgainiui nustojo dėvėti savo tautinį apdarą hidžabą, nes jį dėvėdama sulaukdavo priešiškos visuomenės reakcijos – lietuviai jos šalindavosi.

Dėl šios priežasties Alaa buvo priversta atsisakyti savo tradicijų ir išmainyti hidžabą į paprastą kepurę. Socialinės akcijos dalimi moteris tapo dėl siekio parodyti, kad bijoti apdaro arba to, ką jis dengia, visiškai nereikia.

„Kartą parduotuvėje man suskambėjo priminimas melstis: „Allah wa Akbar“, o tai reiškia „Dievas yra Didis!“ Kai kurie žmonės pradėjo bėgti lyg būčiau teroristė.

Buvo nemalonu, nors ir beveik juokinga, juk tai buvo tik kvietimas melstis“, – sako Alaa.

Tarptautinę žmogaus teisių dieną kelionės traukiniu metu pabendrauti su žmonėmis, kurių dažniausiai negirdime ir nematome, kviečiančios žiniasklaidos stebėsenos ir inovacijų programos „Media4Change“ vadovė N. Jurčiukonytė pažymi, kad  stigmatizuotoms grupėms priskiriami asmenys tampa dezinformacijos taikiniu.

„Ši akcija yra išskirtinė galimybė leistis į savęs pažinimo kelionę, kur griūva išankstinės nuostatos, o per kito pažinimą visų pirma galime labai daug sužinoti apie save“, – sako ji.

Kaip rodo „Media4Change“ žiniasklaidos stebėsenos duomenys, 2022 metais 9 iš 10 publikacijų apie romus jie patys net nebuvo kalbinti. Mažėjantis pakalbinamumo rodiklis fiksuojamas ir LGBTI+ bendruomenėje. 

„O pažinti ar suprasti tuos, kurių paprastai mes nematome ir negirdime, nėra lengva.

Pagrindinė informacija apie pažeidžiamas grupes, kuri pasiekia didžiąją dalį visuomenės, neretai būna dezinformacija, tad išvengti stereotipinių nuostatų ir formuoti kritinį mąstymą yra iš tiesų sudėtinga“, – pabrėžia N. Jurčiukonytė.