Toli nuo klasikos

Ilgainiui, jau sukant meilės lizdą, Tomas kartodavo, kaip toli aš nuo klasikos. Su savo trimitais, būgnais, skonių deriniais ir spalvų paletėmis. Kai prieš penkerius metus pradėjau rašyti paprasčiausias mūsų šeimos istorijas ir dalintis receptais, net negalėjau pasvajoti, kur ta drąsa mudu nuves.

Sveiki atvykę į „ToLi nuo klasikos“!

Mes kūrėme ne maitinimo verslą, o reiškinį. Tokį šeimos, draugų, maisto ir meilės burbulą. Pradėjome nuo mažytės studijos senamiestyje, privačių vakarienių, didžiulių išvažiuojamųjų renginių, atvirų degustacijų vakarėlių. Po poros metų gimė hedonistinės kelionės Italijon. Kur yra likusi dalis mūsų šeimos širdies.

Kelionių projektą pristabdė pandemija, bet mes greitai sugalvojome, kaip keliauti karantino metu! Keliauti skoniais! Taip gimė „ToLi nuo klasikos“ skonių žemėlapiai, kurie keliavo po visą šalį!

Praėjusią vasarą man prisisapnavo sapnas, kuris atvedė prie apleisto namelio prie jūros. Taip „ToLi nuo klasikos“ persikėlė į Melnragę ir tapo vyno, skonių ir draugų namais! Mėlyną namelį pakrikštijome - Audrutė.

Po detalę, kaip dėlionę, klijavome ir kartu kūrėme namelį. Mano galvoje gimusi vizija per metus tapo kūnu. Iki paskutinio vazono ir medžio - viskas padaryta.

Paveikslas nelengvas buvo, bet su tokia pagalbininkų kompanija kiekvienas kūrybos procesas nuglaistė namelį gražiausiu, nenugrandomu meilės glaistu. Savo rankas pridėjo šeimos nariai ir kiekvienas draugas. Dažėm ir glaistėm ir klijavom.

Kas gimė?

Gimė kitoks formatas. Vynui, skoniui ir draugams. Nedidelis meniu, bet iš šviežių ir nuostabių produktų. Viską su komanda atrinkome ir sukūrėme, kad būtų kokybiška, gardu ir teiktų laimę. Per vasarą mokėmės ir mokėme. Svečiams stengėmės parodyti namus, kur valgomos gėlės ir austrių skonio lapai. Kur už kopos jūra glosto mūsų pušyną, kur šiltnamyje lapės saugo stypsančias citrinas ir kur alyvmedžiai visas vasaros audras atlaikė.

Gal ne visi mus supranta, bet tie, kas supranta, tai tiesiai savo širdin priima ir visada nori sugrįžti.

Toks mūsų šeimos, didelės ir spalvotos, noras ir buvo. Turėti būrį laimingų draugų, tikinčių, matančių ir suprantančių, ką norėjome parodyti nuogomis širdimis.

Toks tas namelis.

Svajok neatsargiai, nes svajonės nesipildo! Jos yra uždirbamos!