Teismas: „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kėlė grėsmę šalies saugumui

Vienos didžiausių Baltarusijos trąšų gamintojų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis dėl milijonų tonų trąšų gabenimo per Lietuvą kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, paskelbė teismas.  

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atmetė „Belaruskalij“ skundą Vyriausybei ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai.

Į JAV ir Europos Sąjungos sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“ sausį teismui apskundė Vyriausybės ir komisijos sprendimus, pagal kuriuos „Lietuvos geležinkeliams“ buvo nurodyta nuo vasario 1-osios nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl jos trąšų tranzito per Lietuvą, nes ji neatitinka šalies saugumo interesų. 

Teismas konstatavo, kad „Belaruskalij“, įvertinus jos atitiktį nacionalinio saugumo interesams, buvo pripažinta turinčia didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.

„Iš esmės pareiškėja neginčijo nustatytų jos ryšių su Baltarusijos nedemokratiniu režimu. Šias išvadas pagrindė ir suinteresuotų institucijų pateikta informacija, taip pat kiti bylos rašytiniai duomenys. Vien šio pagrindo teisinio reguliavimo prasme pakaktų sandorį pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“, – rašoma teismo pranešime. 

Vyriausybė sausio 12 dieną patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios turi būti nutraukta. Vasario 1-ąją trąšų tranzitas sustojo – pernai geležinkeliais ir per Klaipėdos uostą pervežta beveik 11 mln. tonų baltarusiškų kalio trąšų.   

Europos Sąjungai (ES) kovo 2 dieną pritaikius sankcijas „Belaruskalij“, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad ankstesnis Vyriausybės sprendimas nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą per šalį nebėra svarbus. 

Premjerė teigė abejojanti, ar šiuo klausimu likę „daug teisenos“, nes ES draudimas eksportuoti kalio trąšas sukuria tokią pat situaciją, kokią sukūrė Vyriausybės nutarimas. 

Vyriausybė anksčiau planavo pasiūlyti Seimui įstatymo pataisas dėl kalio trąšų tranzito stabdymo, tačiau vėliau paskelbta, kad sutartyje dėl ES veikimo yra tam tikrų apribojimų. Todėl Vyriausybė paragino Briuselį įtraukti „Belaruskalij“ į ES sankcijų sąrašą – anot jos, tai būtų geriausias sprendimas sustabdant kalio trąšų tranzitą. 

Trečiaisiais asmenimis teismo nagrinėtoje byloje pripažinti LTG Cargo“, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerijos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Užsienio reikalų ministerija. 

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsėsi dar beveik tris mėnesius, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Šis tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos.  

Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trašų, kurias Klaipėdos uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.