Tatuiruotės: už ar prieš?

Vaidas KVEDARAS, teatro ir renginių režisierius

Tautuiruotės yra labai panašus dalykas į „Facebook“: atsidaryk vieno žmogaus paskyrą ir iš jo įkeltų nuotraukų ar įrašų gali nuspėti apie žmogaus charakterį. Pastaruoju metu esu pastebėjęs, kad daugelis žmonių dabar pasidaro tatuiruotes, kurios atspindi ne jų išorę, o vidų. Iš pirmo žvilgsnio žmogus atrodo ramus, o tatuiruotė - agresyvi.

Aš pats kaip tik neseniai pasidariau savo antrąją tatuiruotę, nes supratau, kad viduje pribrendo noras atsigręžti į mūsų kultūros pradžią - ši mano tatuiruotė simbolizuoja baltų kultūrą. Dauguma puola į kosmopolitiškumą, tačiau manau, kad plečiantis į pasaulį nereikia pamiršti iš kur tu kilęs: svarbu nepamiršti savo šeimos ir savo kultūros. Po pirmos tatuiruotės praėjo maždaug 23 metai - per šiuos metus subrendau antrajai.

Kristina JATAUTAITĖ, dainininkė

Žmones su tatuiruotėmis aš skirstau į dvi kategorijas: jos puošia žmogų arba ne. Jei aš pamatau žmogų ir matau, kad tos tatuiruotės dera su juo pačiu, tai tada nusprendžiu, kad žmogų jos ir puošia, o jei ne - nepadeda būti gražesniam. Vis dėlto mano bendravimas su žmogumi nepasikeičia, turi jis tatuiruotę ar ne.

Manau, kad tatuiruočių darymasis yra labai gera saviraiškos priemonė: vieni nori tatuiruotės, kiti - auskaro liežuvyje ar rožinių plaukų, dar kiti - išskirtinės aprangos. Tie, kurie mėgsta tatuiruotes ir yra tikri tuo, kad džiaugsis jomis ilgesnį laiką, jau yra tvirtos nuomonės.

Pati neturiu nė vienos tatuiruotės. Aš tokios nuomonės, kad niekada negali žinoti, kur nuves gyvenimas. Nesu įsitikinusi, ar apskritai galiu jų turėti - galbūt mano veikla pasikeis ir man jos trukdys. Taip pat manau, kad man ji nereikalinga, manęs ji nepuoštų ir nepadėtų būti labiau išskirtinesnei.

Diana MAČIŪTĖ, trenerė

Mano nuomonė apie žmones, turinčius tatuiruotę ar tatuiruočių, yra pozityvi. Jei ją pamatau, suprantu, kad žmogus kažką šiuo sprendimu norėjo pažymėti sau arba šiaip išbandyti. Jeigu tai yra kažkokie simboliniai ornamentai ar simboliai, kuriuos darai sau, čia tikrai nieko blogo. Kai pamatau arba sužinau apie turimą tatuiruotę, mano bendravimas su tuo žmogumi visiškai nepasikeičia.

Aš pati irgi esu pabandžiusi pasidaryti vieną tatuiruotę, bet man tai yra pergalės simbolis, kuris yra padarytas simbolinėje vietoje, kur ne visada matyti. Tikiuosi, kad kiti žmonės tatuiruotes darosi ne dėl mados, grožio kulto ar norimų spalvų gamos ant savo kūno. Gal tai juos linksmina, gal juos tai gražina, bet visgi tai nėra švelni procedūra, o kartais galbūt net skausminga. Tad man dažnai kyla kausimas - kodėl verta patirti skausmą dėl grožio? Ne veltui egzistuoja patarlė, kad dėl grožio galima ir pakentėti.

Gintaras BENDŽIUS, prodiuseris

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pramogų pasaulyje žmonės tatuiruotes darosi dažnai, kiti iš to net gyvena - šiuo metu tai yra kaip atskira industrijos dalis. Kadangi dirbant šioje srityje turi būti nuolat matomas, neretai tai tampa kaip viena iš saviraiškos priemonių ar išsiskirti padedančių sprendimų.

Šis sprendimas - labai subjektyvus dalykas. Manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti, ką jis nori daryti su savo kūnu. Jei žmogus vis dėlto pasidaro tatuiruotę, vadinasi, jis kažką nori šiuo veiksmu pasakyti. Jeigu tai brangaus žmogaus atminimo išsaugojimas, istorijos užrašymas, tuomet kodėl gi ne. Tai visad išliks dalyku, kuris vienaip ar kitaip daro įtaką. Jei negali pasakyti žodžiais - gali pasakyti tatuiruote.

Visgi manau, kad tik dėl mados to daryti nevertėtų - reikėtų labai gerai apsvarstyti šį žingsnį. Iš sovietmečio laikų labai gerai prisimenu gal net iki šių dienų išlikusį stereotipinį požiūrį į tatuiruotes. Tatuiruotės ant žmonių kūno buvo laikomos ženklu, kad buvai kalėjime. Galbūt yra ir dalis žmonių, kurie taip mano ir dabar, tačiau aš taip tikrai nemanau.

Pats pasidaręs tatuiruotės neturiu, bet sakyti, kad nenoriu ir kad niekada neturėsiu, irgi negaliu.

Kristina ČERNIAUSKAITĖ-LOHYNOVYCH, psichologė

Mano požiūris į tatuiruotes teigiamas. Simboliai, kuriuos mes pasirenkame, pasakoja mūsų istoriją - tai, kas mums yra svarbu, tai, kas mes esame. Manau, kad tatuiruotės nėra skirtos atkreipti dėmesį, jos yra skirtos pačiam žmogui ir teikia palaikymą - tarsi šarvai, į kuriuos mes patys įdedame magišką prasmę.

Dėl šių priežasčių, mano nuomone, tatuiruotę turėtų darytis tik jau subrendę asmenys, turintys gyvenimo patirties. Su apgailestavimu tenka matyti pernelyg jaunus žmones, kurie savo kūną tatuiruotėmis puošia dėl mados arba pagal nuotaiką. Po kelerių metų tokie „kūriniai“ tampa nebeaktualūs ir patys žmonės jaučiasi blogai - tarsi nešiotų svetimą daiktą. Vienas piešinys ir tai, kaip žmogus jį apibūdina, turi didžiulį kiekį unikalios informacijos. Tai savotiška magija. Tas pats, kas per kelias minutes perskaityti visą knygą. Deja, ne visos knygos yra prasmingos.

Tatuiruotę aš pati taip pat turiu. Po sudėtingų gyvenimo pokyčių asmeninio augimo procese man kilo stiprus vidinis poreikis - nepamiršti, ką nusprendžiau, ką patyriau, ko siekiu ir to, kas esu. Būtent todėl sugalvojau savo simbolį, kurį dabar matau kiekvieną dieną ir jis, man tai primindamas, suteikia jėgų.

Vaiva LAGENZOVAITĖ, vizažistė

Mano nuomone, žmonės, kurie turi tatuiruotę, niekuo nesiskiria nuo tų, kurie jos neturi. Vis dėlto jei bendraujant pamatau iššaukiančią tatuiruotę, pavyzdžiui, ant veido, tai jau pasako apie tam tikrą žmogaus statusą ar požiūrį.

Dažniausiai žmones jas darosi dėl to, nes paprasčiausiai jiems tai gražu. Manau, kad dabar daug kas darosi jas dėl mados - renkasi populiariąsias tatuiruotes, kurias gali pamatyti ant kas trečio žmogaus. Dažniausiai tokias darosi tie, kurie nežino, ko nori, kodėl ją darosi.

Pati turiu vieną tatuiruotę, bet yra sakoma, kad jei pasidarai vieną - nori dar ir dar. Tatuiruotė man turi kažką reikšti, nesidarau jos dėl grožio ar tiesiog gražaus paveikslėlio.