Tarp populiariausių 2023-iųjų pažadų sau – uždirbti daugiau ir užsitikrinti finansinę pagalvę
Papildomo pajamų šaltinio paieškos buvo populiariausias finansinis tikslas visose Baltijos šalyse: Lietuvoje 2023-iesiems šį tikslą išsikėlė 13 proc., Latvijoje – 16 proc., Estijoje – 18 proc. apklaustųjų. Labiausiai motyvuoti užsidirbti pinigų jaučiasi jauni respondentai – nuo 18 iki 29 metų, nepriklausomai nuo lyties. 5 proc. apklaustųjų teigė turintys tikslą gauti premiją prie algos dabartinėje darbovietėje.
Tarp populiariausių finansinių šių metų tikslų minimas ir siekis užsitikrinti finansinę pagalvę – jį įvardijo 9 proc. apklaustųjų Lietuvoje. Anksčiau atlikto tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai linkę taupyti, o 3–6 mėn. atlyginimo dydžio finansinę pagalvę jau turi 38 proc. tautiečių. 2023-iaisiais finansinę pagalvę turėti ketina daugiausia 40–49 metų apklaustieji, dažniausiai vyrai. Latvijoje finansinę pagalvę užsitikrinti šiais metais planuoja beveik dvigubai daugiau – net 16 proc. – respondentų.
„Pastaruoju metu kilusios kainos ir išaugusios šildymo sąskaitos prisidėjo prie gyventojų noro jaustis finansiškai saugiau. Nemaža dalis gyventojų nusiteikę šaltuoju metų laiku ieškotis papildomo pajamų šaltinio, o tie, kurie dar neturi bent poros mėnesių santaupų, planuoja jas sukaupti, kad ateityje išvengtų finansinių sukrėtimų, todėl nenuostabu, kad finansinė pagalvė – vienas populiariausių Naujųjų metų tikslų visose Baltijos šalyse. Tai teigiama tendencija. Tačiau kiekvienam taupymo tikslui svarbu pasirinkti tinkamą finansinę priemonę, tad naudinga pasitarti su specialistu, kaip efektyviau planuoti ir panaudoti savo finansus“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Taupymas būsto remontui ar kelionei taip pat įvardyti tarp populiariausių lietuvių finansinių tikslų – atitinkamai juos pasirinko po 9 proc. respondentų. Kelionėms taupyti labiausiai nusiteikę vyresni respondentai – nuo 50 iki 74 metų.
„Tokį pasirinkimą galbūt lemia kitokie jaunų žmonių keliavimo įpročiai – jie dažnai renkasi trumpesnes keliones, jas planuojasi patys, o puikūs naudojimosi internetu įgūdžiai padeda susirasti pigesnių kelionių variantų, todėl atostogoms nereikia ilgai taupyti“, – sako R. Ežerskienė.
Tarp įvardytų 2023 m. finansinių tikslų taip pat paminėtas noras įsigyti automobilį – jį pasirinko 6 proc. lietuvių, o įsigyti nekilnojamojo turto norėtų 7 proc. respondentų. Pasak R. Ežerskienės, tokius skaičius iš dalies lemia augančios palūkanų normos – tai turi įtakos tiek būsto paskoloms, tiek automobilio lizingui. Daug metų EURIBOR buvo neigiamas, tad gyventojai įprato prie „pigesnių“ paskolų ir skolinosi aktyviau.
Dalis šalies gyventojų 2023 m. taupys savo ar vaikų išsilavinimui (2 proc. apklaustųjų) ir didesnei šeimos šventei – pavyzdžiui vestuvėms ar gimtadieniui (1 proc. apklaustųjų), o 6 proc. – namams šildyti. 17 proc. apklaustųjų teigė 2023-iesiems nenumatę jokių finansinių įsipareigojimų.
Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva gruodžio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.
Rašyti komentarą