Talentingas fotografas žino, kaip padėti jaunimui tapti sėkmingam

2022-08-21 13:00

„Jei pavargsite stebėti mano nuotraukas feisbuke, drąsiai meskite mane iš draugų“, - kvatoja fotografas Gediminas Juška. Sekantys jo kūrybą, žino, kad kone kasdien socialiniuose tinkluose galima rasti vis naujų talentingo fotomenininko užfiksuotų Klaipėdos vaizdų, nesurežisuotų, tikroviškų kasdienybės akimirkų.

„Fotografuoju absurdiškai daug. Bet fotografija man nėra būdas užsidirbti. Duoną pelnausi iš pedagoginio darbo“, - sako G. Juška ir dosniai dalijasi savo žiniomis apie fotografiją ne tik su jaunąja karta.

Klaipėdoje gyvenantis Gediminas Juška (g. 1974 m. Vilniuje) fotografija susidomėjo dar vaikystėje, tačiau rimčiau fotografuoti pradėjo nuo 2012 m. Iš pradžių fotografijos mokėsi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje (dabar sujungta su Klaipėdos technologijų mokymo centru), kur šiuo metu dirba fotografijos profesijos mokytoju. Dabar fotografijos studijas jis tęsia Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

Kaip dienoraštis

„Fotografija mane seka nuo pat vaikystės. Fotografavo ir mano vyresnysis brolis, ir tėtis. Tėtis ir dabar labai myli fotografiją. Prifotografuoja pilną telefoną, padeda į stalčių ir sako “Duokite man naują telefoną, noriu daugiau fotografuoti„. Regis, stalčiuje jau laiko keturis telefonus, pilnus fotografijų“, - kvatodamas pradėjo pasakoti fotografas.

Pasak jo, kai prieš gerą dešimtmetį jis pats pradėjo labiau gilintis į fotografiją, ši veikla taip jį įtraukė, kad dabar gyvena vien tuo.

„Žinoma, šeimoje esu vyras, tėvas, turiu draugų, bet visa mano veikla susijusi tik su fotografija“, - patikslino.

Žvelgiant į jo darbus taip ir norisi jį pavadinti Klaipėdos metraštininku. Visgi pats fotomenininkas labiau linkęs savo darbus vadinti dienoraščiu.

"Vieni rašo dienoraštį rašikliu į sąsiuvinį ar į diktofoną, o aš rašau vaizdais. Juk visos tos nuotraukos esu aš pats, mano vidus - tai, kaip aš matau Klaipėdą, kaip matau kasdienybę. Suvokiu, kad laikas lekia labai greitai, tad man norisi viską užfiksuoti. Po dešimties, dvidešimties metų tos fotografijos, dabar man tarsi ir neturinčios apčiuopiamos vertės ir nepadedančios duonos ant stalo, bus labai vertingos, nes ateities kartos galės matyti, kaip atrodė dabartinė Klaipėda ir joje gyvenantys žmonės.

Aš nerežisuoju nuotraukų, tik fiksuoju akimirkas. Manau, kad gyvenimas yra toks, koks yra, o ne toks, kokį mes jį norime matyti. Visi mėgstame užsidėti kaukes, bet dažnai mes patys tarp jų pasiklystame. Juk gyvenimas - ne vien šventės ir džiaugsmas. Tad man ir norisi prisiliesti prie to tikrojo gyvenimo", - pasakojo G. Juška.

Pasiteiravus, kodėl jo nuotraukos dažniausiai nespalvotos, fotografas paaiškino: „Spalvos trikdo. Mes jas visi skirtingai interpretuojame. Arba galvojame apie spalvas, arba apie tai, kas vyksta. Spalvomis gali pasaldinti, pašildyti, pašaldyti. O juodai baltoje fotografijoje galima perteikti tikrąją emociją, tikrąjį gyvenimą. Jei manęs paklaustų, koks yra tikrasis gyvenimas, atsakyčiau, kad be spalvų ir be kaukių.“

Pasiteiravus, ar norint padaryti gerą kadrą būtina turėti gerą fotoaparatą, ar pakanka išmaniojo telefono, G. Juška pakartojo auksinę taisyklę, kad pamačius gerą kadrą bet kuri po ranka turima kamera bus geresnė nei ta, kurios tuo metru neturi, nes kol atsineši kadras gali ir išnykti.

„Dabartiniuose telefonuose daug kas yra automatizuota, tad dažnai paėmus fotoaparatą į rankas atrodo, kad nuotraukos išeina blogesnės, mat norint fotografuoti su fotoaparatu reikia turėti daugiau žinių. Be jokios abejonės, vien gero fotoaparato turėjimas nepadarys žmogaus geru fotografu. Kaip ir geras sportinis automobilis nepadaro mūsų lenktynininkais. Bet žinių, patirties ir geros technikos sintezė tikrai gali padėti sukurti šedevrus“, - įsitikinęs fotografas.

Asmeninio albumo nuotr.

Fotografija - universali kalba

Betgi šiais laikais kone kiekvienas įsivaizduoja esantis fotografu. Atrodytų, išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų eroje - „kepti“ nuotraukas vieni juokai. Visgi G. Juška džiaugiasi, kad ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės suvokia, kad gerai fotografijai reikalingos žinios.

Norinčių mokytis fotografijos, pasak jo, paprastai būna netgi daugiau, nei gali priimti Klaipėdos technologijų mokymo centras.

"Pateiksiu paprastą pavyzdį - mes, lietuviai, kalbame lietuvių kalba. Bet, pavyzdžiui, aš nesugebėčiau sukurti eilėraščio arba parašyti tokį tekstą, kuris būtų visiems įdomus ir paveikus. Tas pats ir su fotografija. Juk tai taip pat kalba, tik vizualinė. Ir kiekvienas esame vis kitame lygyje. Fotografijoje, kaip niekur kitur, labai svarbu gebėti įvaldyti technolgijas, žinoti ne tik kaip perteikti vaizdą, bet reikia ir suvokti, kaip veikia šviesa, kaip nuotraukoje sukonstruoti sakinį, istoriją, kaip ją padaryti įdomią, ritmišką. O tam reikia žinių.

Kalbant apie socialinius tinklus, fotografija šiuo metu, ko gero, yra pagrindinė kalba, kuria visi galime susikalbėti, nepaisant kokia gimtąja kalba mes kalbame. Tiek feisbuke, tiek instagrame mes kiekvienas kuriame savo serialą. Tik vienų jis įdomus, kitų - nelabai. Išmanantieji fotografijos meną žino, kad pritraukti sekėjų yra daug paprasčiau. Suvokia, kokios yra pagrindinės taisyklės ir kaip tai veikia. Negana to, žinios padeda išlaisvinti kūrybiškumą, atskleisti tikrąjį save.

Ką jau kalbėti apie tai, kad ir visa prekyba jau seniai persikėlė į internetinę erdvę, kur vaizdas, fotografija taip pat vaidina itin svarbų vaidmenį. Juk pirmiausia parduodi vizualiai.

Šiuolaikinis jaunimas labai gerai suvokia šiandienos pasaulio sandarą ir puikiai žino, kad geros fotografijos žinios jiems gali padėti rasti savo vietą ir įsitvirtinti šiame dinamiškame pasaulyje", - pasakojo fotografas.

Kur plaukia vaikystė. 2020 m.

Veiklos ratas plečiasi

G. Juška džiaugiasi, kad nuo šio rugsėjo savo žiniomis galės dalytis su dar gausesne auditorija - Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre turės fotografijos studiją, į kurią kvies mokinius nuo 12 iki 18 metų.

"Labai apsidžiaugiau, kad Savivaldybė suvokia tokio būrelio svarbą, nes, mano žiniomis, miesto lėšomis dalinai apmokamo fotografijos būrelio iki šiol Klaipėdoje nebuvo. O tokio amžiaus vaikams formuojasi pasaulėžiūra. Tad jei jiems įdiegsime tam tikrus vizualinio komunikavimo pagrindus, tikėtina, kad jų integracija į visuomenę bus žymiai lengvesnė ir paprastesnė. Kitaip tariant, jie bus sėkmingesni.

Žinote, fotografavimas yra niekas kitas, kaip tik problemų sprendimas. Juk tau trūksta arba šviesos, arba techninių parametrų, erdvės ir t. t. Taigi visada turi ieškoti kompromiso, o tai moko jaunimą gyvenime susidėlioti prioritetus, padeda vėliau gyvenime daryti svarbius žingsnius.

Fotografijos studijoje mokiniai išmoks pasaulį matyti per objektyvą. Čia kurs įvairias kompozicijas, derins atstumą ir formą, fotografuos skirtingomis temomis ir vis naujoje vietoje. Žodžiu - išmoksime pasakoti istorijas, arba, kitaip tariant, kurti eilėraščius.

Mano svajonė, kad Klaipėdos edukacinėje erdvėje fotografijos galėtų mokytis visų amžiaus grupių žmonės. Juk galėtų fotografijos specialybė atsirasti ir kurioje nors uostamiesčio aukštojoje mokykloje. Kai manęs klausia, ar to reikia, aš to žmogaus pasiteirauju, ar jis naudoja telefoną. Jei taip - vadinasi, būtina", - pasakojo G. Juška.

Beje, ne vienas klaipėdietis šią vasarą jau spėjo pasinaudoti galimybe nemokamai pasisemti žinių iš šio talentingo fotografo I. Kanto viešosios bibliotekos organizuotoje interaktyvioje vasaros skaitykloje.

„Ir organizatoriai, ir aš pats buvau nustebęs, kad norinčiųjų gauti fotografijos žinių buvo tiek daug. Ir paties įvairiauso amžiaus. Vadinasi, norinčiųjų gebėti kalbėti universalia kalba nepristigs“, - džiaugiasi G. Juška.

Sulauksime rytojaus saulės. 2020 m.