Švietimo specialistė: korepetitorių poreikis auga, tačiau dažnai tai – pinigai į balą

Kaip sako kalbų mokyklos „AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė, tokių privačių pamokų populiarumą galima paaiškinti tuo, kad mūsų švietimo sistema ir tėvai orientuojasi tik į rezultatą – tam tikro egzamino ar mokomojo dalyko vertinimą, tačiau tai nėra teisingas kelias.

Poreikis papildomoms pamokoms kyla dėl kelių priežasčių

„Pasibaigus COVID-19, visame pasaulyje stebima korepetitorių švietimo revoliucija – iš modelio, kuris buvo skirtas užpildyti trūkstamas moksleivių žinias, jis tapo akademinio konkurencingumo didinimo priemone.

Be abejo, pagrindinis krūvis dėl to tenka ne tik ir taip įvairiomis veiklomis po mokyklos dažnai apkrautam jaunam žmogui, bet ir šeimos biudžetui, nes, susidomėjimui korepetitorių paslaugomis augant, neabejotinai didėja ir investicijos į taip vadinamą „šešėlinį švietimą“ – buvusių ar esamų pedagogų ir studentų teikiamas papildomas mokamas švietimo paslaugas. Ir tokia tendencija tik stiprės“, – sako sertifikuota Britų Tarybos „Education UK“ ir studijų JAV bei Kanadoje ekspertė E. Kesylienė.

Tai patvirtina ir statistika. Nors toks vaikų ugdymo metodas paklausiausias Azijos šalyse, susidomėjimas šia paslauga pasibaigus pandemijai suintensyvėjo visame pasaulyje, todėl prognozuojama, kad pasaulinės privataus mokymo rinkos dydis iki 2030 m. padvigubės – nuo 2023 m. buvusių 57,92 mlrd. padidės iki 105,98 mlrd. JAV dolerių.

Specialistai išskiria dvi priežastis, kurios lemia tokį masinį susidomėjimą papildomo ugdymo paslaugomis – dėl tėvų, draugų ir aplinkos spaudimo visame pasaulyje didėjančią konkurenciją tarp mokinių ir studentų bei didėjančias sumas, kurias savo vaikų išsilavinimui gali skirti pasiturintys tėvai.

Tai, kad poreikis geram išsilavinimui didėja, savaime nėra nieko blogo, tačiau bėdų atsiranda tada, kai konkurencija tarp jaunų žmonių (ir jų tėvų) pasiekia raudoną liniją.

„Pasaulinėje praktikoje dažniausiai korepetavimas reikalingas siekiant pakelti vaiko žinias į aukštesnį lygmenį, t.y., suteikiant papildomų, gilesnių konkretaus mokomo dalyko žinių – pavyzdžiui, tobulinant užsienio kalbos žinias ruošiantis tarptautiniams egzaminams.

Kita priežastis – noras gerai pasiruošti dalykams, kurių nėra nacionalinėje švietimo programoje, pavyzdžiui, norint gerai išlaikyti papildomus egzaminus, kurie būtini stojant į į „Oxbridge“ (Oksfordo ir Kembridžo) lygio universitetus, medicinos, architektūros ir kitas specializuotas studijas.

Žinoma, norint mokytis ar studijuoti geriausiose mokymo įstaigose, visiškai išvengti konkurencijos nepavyks, nes ten galioja itin griežti atrankos kriterijai ir taikoma selektyvių stojamųjų egzaminų sistema, pagal kuriuos atsirenkami mokiniai tik su geriausiais pažymiais, tačiau tai nereiškia, kad visi be išimties ten turi patekti ir dėl to papildomai mokytis „per kraują“.

Pirma: norint patekti į tokias mokymo įstaigas, paskutinės nakties prieš egzaminą triukas negalioja, tam reikia nuosekliai ruoštis ne vienerius metus ir ne chaotiškai, o su profesionalų parengta strategija – kokių kompetencijų norimas universitetas reikalauja ir kaip tam tinkamai pasiruošti.

Antra: kaip pavyzdys, ne visų talentingų tėvų medikų vaikai taip pat turi polinkį medicinai, tad aklai verčiant vaiką su korepetitoriumi „kalti“ anatomijos vadovėlius, meilės šiai profesijai ir gerų rezultatų pasiekti, kažin, ar pavyks.

Korepetitorių poreikį pateisinu tuo atveju, kai vaikas ir taip demonstruoja puikius mokymosi rezultatus, tačiau, norėdamas įstoti į prestižinį universitetą, nori pagerinti konkrečios disciplinos pažymį, kad atitiktų tos ugdymo įstaigos reikalavimų kartelę.

Arba tuo atveju, jeigu vaikas buvo priverstas kurį laiką nelankyti mokyklos ar dėl kitų objektyvių priežasčių jo pažymiai suprastėjo.

Dėl tokių priežasčių papildomas ugdymas būtinas, tačiau tiems, kurie kasdien gali eiti į mokyklą ir pamokų metu konsultuotis su mokytoju, tai gali būti pertekline ir nebūtinai naudinga priemone“, – pabrėžia E. Kesylienė.

Pasamdžius korepetitorių, rezultatas gali būti ne visai toks, kokio tikimasi

Kaip teigia studijų užsienyje ekspertė, nepasitenkinimas esama švietimo sistema būdingas ne tik Lietuvai – visame pasaulyje pastaraisiais metais pirštais bedama į jos trūkumus ir atsilikimą nuo šių dienų aktualijų, todėl pasiturintys tėvai atsigręžė į korepetitorius. Visgi, tai nėra panacėja.

„Aš laikausi nuostatos, kad nereikia atimti iš vaiko galimybės mokytis savarankiškai, mokytojams ir tėvams paliekant ribotą vaidmenį – pasirūpintų, kad vaikas gautų visas būtinas mokymosi priemones ir įrankius, koordinuotų ir vadovautų procesui, bet už vaiką jo neatliktų.

Negalime nuvertinti vaiko savarankiškumo, be kurio efektyvus mokymosi procesas – neįmanomas, juk, „kas ieško, tas randa“, o ieškojimas vaiką ugdo, moko papildomų įgūdžių ir dažnai suteikia galimybę peraugti savo įsitikinimus siekiant aukštų rezultatų.

Jokiu būdu nesakau, kad tėvai turi atsiriboti nuo vaiko mokymosi proceso – jie turi būti šalia, stebėti procesą ir pasiūlyti pagalbą, bet jos neprimesti.

Taip sakau todėl, kad ne vienas tyrimas rodo, jog vaiko pasitenkinimas ir motyvacija didesni, kai jam pačiam pavyksta įveikti savo žinių spragas, kvalifikuotam specialistui tik užvedant jį ant kelio, tačiau dabar pastebiu plintant ydingą praktiką korepetitoriaus ieškoti vien todėl, kad vaiko pažymiai neatitinka tėvų iškeltos reikalavimų kartelės.

Kartais įsivaizduojamos žinių spragos koreguojamos net pradinukams!”, – apie dabartines tendencijas pasakoja E. Kesylienė.

Kaip teigia „AMES Education“ vadovė, pasamdžius korepetitorių, kai to nereikia, apribojamas vaiko noras siekti aukštesnių rezultatų, labiau stengtis ir ieškoti atsakymų, nes už rezultatą visada atsakingas kažkas kitas.

Tad, kaip įsivaizduoja, investavę į savo vaiką, tėvai gali sulaukti visai ne tokio rezultato, kokio tikisi.

„Augant korepetitorių rinkai, švietimo ekspertai yra susirūpinę dėl sumaišties, kurią kartais sukelia mokytojo mokykloje ir mokytojo už jos ribų taikomų ugdymo metodų skirtumai tai pačiai disciplinai.

Jeigu vaikas mokykloje mokomas vienaip, o korepetitorius jį ugdo kitaip, mokymosi efektyvumas mažėja, o painiavos egzaminų metu daugėja, todėl tos žinių spragos gali neužsipildyti taip greitai, kaip tėvai tikėtųsi.

Tačiau, turbūt, svarbiausias kontrargumentas, kodėl aklai nederėtų pasiduoti šiam korepetitorių bumui, yra tėvų galimybė tinkamai nustatyti samdomo mokytojo kvalifikaciją – abejoju, kad visi tėvai turi tinkamas kompetencijas tai padaryti.

Pasirinkus ne pagal korepetitoriaus sugebėjimus, o jo įkainį, vaiko papildomo mokymo procesas gali užtrukti neribotą laiką ir virsti „būreliu“, ne konkrečių žinių spragų šalinimu.

Visuomet tėvams rekomenduoju, kad, kai jiems atrodo, jog jų vaikui kurioje nors disciplinoje reikia pasitempti, pirmiausia kreiptųsi į jį mokykloje mokantį mokytoją, nes pastarasis vaiką pažįsta geriausiai, žino jo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl profesionaliai identifikuos, ar tos spragos atsirado dėl žinių stokos, disciplinos nebuvimo ar kitų priežasčių.

Jeigu vaikui iš tikro reikia papildomos pagalbos, profesionaliausiai ir greičiausiai tai padarys būtent jis“, – tėvams pataria E. Kesylienė.

Pagerinti vaiko akademinius rezultatus galima ir išsiuntus jį į stovyklą

Ne vienas nustebtų sužinojęs, kad pagerinti savo vaiko mokymąsi galima tokiomis paprastomis priemonėmis, kaip tinkamas miego ir valgymo režimas, išmaniųjų ekranų ribojimas ir suteikta galimybė užsiimti įdomia veikla.

Tačiau ne mažiau paveikus būdas vaiką sudominti viena ar kita disciplina, kad jis savarankiškai norėtų šioje srityje gilinti žinias – suteikti galimybę save pasitikrinti tarptautinėje aplinkoje, kur susirenka vaikai iš skirtingų šalių ir su skirtingomis mokymosi patirtimis.

Pavyzdžiui, vasarai už sumą, skirtą korepetitoriui, išleisti jį į tarptautinę stovyklą su užsienio specialistais, kur vaikas  stiprins norimas kompetencijas, galės „pasimatuoti“ norimą specialybę, patobulinti savo asmenines savybes ir susirasti naujų draugų.

„Įvairūs naujausi tyrimai rodo, koks svarbus yra žaidimų, linksmybių ir apskritai laisvas laikas vaikų ugdymosi raidai, nes dažnai be aiškios priežasties suprastėję akademiniai rezultatai signalizuoja vaiko išsekimą – pervargę tokiu būdu jie nesąmoningai reikalauja pokyčių. Ir papildomi mokslai po mokyklos, kurie trunka neribotą laiką, nėra vienintelė išeitis.

Apie tai, kodėl svarbu tėvams (o dažnai – ir mokytojams) neužsiciklinti tik į rezultatą – akademinius pažymius, nuolat kalbu mūsų organizuojamuose tarptautinių stovyklų forumuose „Study The World“, apie tai kalbėsiu jame ir šiemet.

Svarbiausia mintis, kad laikais, kai beveik visų sričių specialistai gali pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu ir gauti iš jo visą reikalingą faktinę informaciją akimirksniu, universitetai ir darbdaviai vis labiau vertina žmogaus gebėjimus ir kompetencijas, ypač didelį dėmesį skirdami taip vadinamiems „minkštiesiems įgūdžiams“ – komunikacijai, bendradarbiavimui, problemų sprendimui, kritiniam mąstymui ir kūrybiškumui.

Tokie įgūdžiai įgaunami tik kompleksiškai bendradarbiaujant su kitais ir kartu rengiant įvairius projektus, to „iškalti“ neįmanoma, todėl privačių pamokų formatas, kai su samdomu korepetitoriumi bandoma įsisavinti sausą informaciją, labai dažnai vaikui nesukuria tos vertės, kurios tėvai tikisi.

Ypač, jeigu tai daroma ne dėl anksčiau minėtų priežasčių, o tiesiog dėl įsivaizduojamo būsimo geresnio balo. Tačiau kartais geram rezultatui užtikrinti užtenka meduolio ir nebūtina visą laiką mojuoti bizūnu“, – patirtimi dalijasi tarptautinio stovyklų forumo „Study The World‘24“ organizatorė E. Kesylienė.

Nemokamas tarptautinių stovyklų forumas „Study The World'24“ vyko vasario 10 d. 10 val. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje. Plačiau apie renginį galima sužinoti čia: https://www.studytheworld.lt/