Šventosios paplūdimyje latvis perlipo per nuskendusio baltarusio kūną ir nuėjo maudytis – pats vos nepaskendo

Gelbėtojai jo nerado, tad žmogaus likimas dar neaiškus, nors manoma, kad ir jis nuskendo.

Pajūrio gelbėtojai neslepia nuostabos – sako nesuprantantys, kodėl žmonės nepaiso perspėjimų apie pavojus ir patys brenda į nelaimes.

Vienas žmogus, pasak jų, tiesiog perlipo per išvilkto į krantą nuskendusio baltarusio kūną ir nuėjo į banguotą jūrą maudytis, kur vos nepaskendo, o išgelbėtas atsidūrė reanimacijoje. 

Gelbėtojai sako, kad dažniausia nelaimių priežastis yra būtent toks poilsiautojų neatsakingumas, o kita priežastis – apsvaigę nuo alkoholio maudytis einantys žmonės. 

Kaitrų savaitgalį Klaipėdos bei Palangos paplūdimius apgulė poilsiautojai, atvykę pasimėgauti saule ir šilta Baltijos jūra.

Tačiau jūra buvo nerami, krantą talžė 4 balų bangos, o srovė stipriai traukė gilyn.

Kai kuriems maudynės įsiaudrinusioje jūroje buvo paskutinės gyvenime.

Vienas poilsiaujantis Girulių paplūdimyje išplaukė į jūrą ir pradingo, kitas – Šventosios paplūdimio poilsiautojas – nuskendo.

Palangos gelbėtojas pasakoja, kad sekmadienio popietę nuskendusį baltarusį prieš pat nelaimę gelbėtojai išprašė iš vandens dėl to, kad jis į jūrą brido per toli.

Bet jis vėl nėrė į jūrą, nei perspėjimai, nei iškelta raudona vėliava 58-erių vyriškio nesustabdė.

„Šventosios gelbėtojas tiesiog grįžo iki gelbėjimo stoties, kiti gelbėtojai pamatė, kad jis toliau sunkiai brenda į vandenį, tie paėmė vandens motociklą, bet plaukdami iki jo, apvirto vandens motociklas, ir nesimatė jo“, – pasakoja Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Tuomet, kai nuskendusiojo kūną gelbėtojai išvilko į krantą, kitas poilsiaujantis – latvis, nepaisydamas nei gulinčio lavono, nei stop juostų, tiesiog perlipo per skenduolį ir nuėjo maudytis.

„Toje pačioje vietoje ant kranto buvo išneštas, ištrauktas iš vandens Baltarusijos piliečio kūnas, lavonas, ir kitas latvis, lipdamas per jį toliau ėjo maudytis, kur irgi pradėjo skęst, kur turėjom atiduot greitosios pagalbos medikams, išvežė į reanimaciją, visokiausių cirkų buvo“, – kalba J. Pirožnikas.

Pirožnikas tikina, kad toks kvailas žmonių neatsakingumas ir yra dažniausias nelaimių kaltininkas.

„Pati paprasčiausia priežastis – durnumas, o nuo durnumo vaistų nėra“, – sako J. Pirožnikas.

Iš viso Palangos gelbėtojai savaitgalį užregistravo 12 skendimų.

Minėtas vyras nuskendo, trys asmenys atsidūrė ligoninėje, likę atsipirko išgąsčiu.

Traukė jau leisgyvius

Išsijuosę savaitgalį dirbo ir Klaipėdos, Girulių paplūdimyje budintys gelbėtojai.

Jie pasakoja, kad raudonos vėliavos taip pat neatgrasė trijų puolusių į jūrą, atsigaivinti ir bangų muša pasimėgauti nusprendusių baltarusių.

Pasak gelbėtojų, grįžtanti srovė juos nutempė tolyn į jūrą.

Suskubusiems prie jų gelbėtojams pavyko į krantą ištraukti tik du leisgyvius baltarusius.

„Gelbėtojai atvyko gelbėti, 2 išgelbėjo, vienas dingo. Jo kūnas kol kas nerastas, laukiam“, – sako Klaipėdos paplūdimių gelbėjimo tarnybos vadovas Aleksandras Siakki.

Paaiškėjo, kad vienas išgelbėtas 42-ejų Baltarusijos pilietis buvo girtas. 

„Alkoholis visada ir visur sudaro problemų, o jei žmogus prie vandens telkinio vartoja alkoholį, kaip sakau, 50 ant 50, skęs ar neskęs“, – teigia A. Siakki.

Žmonės skendo ne tik jūroje.

Ugniagesiai gelbėtojai penktadienį skenduolio kūną ištraukė ir Anykščių rajone, Burbiškių kaime esančio tvenkinio. Tos pačios dienos rytą Kauno rajone, Šatijų kaime ugniagesių gelbėtojų pagalbos šaukėsi ir tėvai, nerandantys išėjusio žvejoti sūnaus. Gelbėtojai kūną rado per 2 metrus nuo kranto.

Šią vasarą, iki liepos 25 ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 48 skenduolių kūnus, praėjusią vasarą per tokį patį laikotarpį – 36.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas sako, kad tarp skenduolių 4,5 karto dažniau pasitaiko vyrai.

„Tai išdava to, kad vyrai labiau mėgsta rizikuoti, pervertinti jėgas, galbūt ir alkoholio dažniau pavartoja, tokios ir priežastys.

Žmogus pervertina jėgas, neįvertina savo fizinės kondicijos, dažnai prisideda ir alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas“, – komentuoja departamento atstovas Henrikas Baldauskas.

Šiemet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente skambučiai dėl atvejų vandenyje aidėjo jau 200 kartų. Tačiau kartais, iki atvykstant ugniagesiams gelbėtojams, žmonėms padeda kiti žmonės, ar paplūdimių gelbėtojai.

Tad šiais metais ugniagesiai gelbėtojai iš vandens ištraukė 69 skenduolius, išgelbėjo – 23. Pernai per tą patį laikotarpį ištraukė kiek daugiau – 21 skenduolius, 22 skęstančius išgelbėjo.

Pernai metais šalyje iš viso nuskendo 108 žmonės.

Nerami jūra ir pirmadienį, tad gelbėtojams iš šiandien teko traukti iš bangų ne vieną skęstantį ar nepaisantį saugumo. Tiesa, paklausti žurnalistų žmonės sako žinantys, kaip elgtis pliaže:

„Matot, visur apsauga, nurodymai yra, plaukt moku“, – sako panevėžietė Janina.

„Mokam plaukti, žiūrėjom video, ką daryti, jei jūra įtrauktų, ir bandom saugiai maudytis“, – kalba kaunietė Karolina.

„Visų pirma, niekad negalima maudytis išgėrus. Vienas dalykas. Kitas dalykas – stebėti vandenį“, – teigia vilnietė Aleks.

„Maudytis dėl saugumo, tai visada – liemenės, viskas. Pati kai plaukt nelabai moku, giliai neinu, dažniausiai eina vyras, bet šiaip – gelbėtojais pasitikim, tai saugiai jaučiamės“, – sako vilnietė Gerda.

„Iki šniuriuko tik einam, su apsaugėlėm, ir visada guli ir akių nenuleidi nuo vaikų“, – kalba vilnietė Agnė.

Gelbėtojai primena, kad pamačius skęstantįjį, nederėtų nerti į vandenį patiems, verčiau kuo skubiau skambinti gelbėtojams, o skęstančiojo link į vandenį mesti plūduriuojantį daiktą, kad šis įsikibtų.

O pradėjus skęsti patiems, reikia stengtis išlikti ramiems, gultis ant nugaros ir bandyti kviestis pagalbą.

Jonas Pirožnikas

Aleksandras Siakki