Šventosios gyventoja Janina švenčia 101-ąjį gimtadienį

Žilagalvei šventojiškei dviguba šventė. Birželio 20-ąją sulaukė savo 101-ojo gimtadienio, o jos vardas Janina. Ir jei ne visame pajūryje, tai tikrai bent Šventojoje ir Palangoje yra vyriausia šio vardo savininkė.

Nors sunkiai girdi ir mato, moteris, padedama dukters, prižiūri savo sodelį. Sako esanti laiminga. Janina gimė 1921-aisiais metais Plungės rajone. Darbai prasidėjo nuo septynerių – piemenavo, padėjo ūkyje. Vaikystė nebuvo saldi – anksti neteko tėčio, liko su mama ir būriu brolių bei seserų.

„Na, turbūt, koks dešimt metų buvo, kai tėvelis mirė. Palikom penki vaikai, kai tėvelis mirė. Tėvelis mirė skrandžio uždegimu“, – pasakoja Šventosios gyventoja Janina Stirblienė.

Sulaukus dvidešimties prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Janina puikiai atsimena, kaip nuo raudonarmiečių slėpė dviratį, kurį šie gviešėsi atimti.

„Nieko negalėjai turėti. Aš tą dviratį šiaip ne taip paslėpiau. Į klėtį uždariau, o rusai tos klėties nedarinėjo. Nerado, taip man ir paliko“, – kalba Janina.

Gyvenimas prašviesėjo, kai po karo, būdama 30-ties, sutiko savo gyvenimo meilę. 15 metų vyresnį būsimą vyrą. Jis ir motociklą turėjo. Tiesa, vestuves paminėjo kukliai.

„Jokios veselės niekas nekėlėm“, – sako Janina.

Po karo su vyru atsikraustė į Šventąją. Pas brolį. Dirbo poilsio namelių administratore. Žinoma, anuomet šios pareigos vadinosi kitaip. Komendante.

„Tas mano vyras viską mokėjo dirbti. Jis su mašinom dirbo, buvo reikalingas“, – tikina Janina.

1976-siais išėjusi į pensiją, dabar 101-erių sulaukusi Janina išduoda ilgaamžiškumo paslaptį. Sako, tiesiog ant nieko nepyksta ir pati neturi priešų. Be to, nuo vaikystės pasižymėjo geležine sveikata.

„Esu stipri. Esu sveika. Niekada nesergu. Man galva nėra skaudėjus, aš nežinau galvos skausmo“, – sako Janina.

Janina niekad nerūkė, o štai šimto gramų išgerti nebijodavo. Per banguojantį savo gyvenimą Janina susilaukė dviejų dukterų. Turi 3 anūkus, 6 proanūkius bei proproanūkę. Beje, viena iš Janinos dukrų taip pat Janina. Ji su mama ir gyvena. Jonines taip pat švenčia kartu.

„Mes jau einam į renginius, mes pareinam vainikuotos, pagerbtos visą laiką, su dovanom. Tai mes jau kitaip. Tuo labiau, kad yra šitokie laikai smagūs ir koncertai užpirkti“, – sako Šventosios gyventoja Janina Petrošienė.

Mama taip pat Jonines švęsti pradėjo tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Jaunystėje neturėjo kada, o sovietmečiu ši šventė nebuvo populiari.

„Nebuvo mados tokių didelių švenčių“, – pasakoja Janina.

Dukra Janina sako, kad jai ramiau, jog mamą Janiną visad mato šalia. Gali nuolat prižiūrėti bei kartu, susirinkus visai gausiai šeimai, minėti ne tik gražiausias vasaros, bet ir visų metų šventes.