Švenčių metu uždrausti saldainius, mandarinus bei tapti Kalėdų Seneliais vieni kitiems!

Tenka apgailestauti, bet galima pažadėti pasitempti ir kuo dažniau savo artimiesiems dovanoti dėmesį, gerumą ir supratimą. Pažadate?

Petras Lisauskas - šokėjas, aktorius, choreografas, šiuolaikinio šokio kūrėjas bei režisierius. Be to, visos Lietuvos vaikus džiuginantis Senelis Kalėda

Senelio Kalėdos personažą įkūniju jau tryliktą sezoną be pertraukų. Viskas prasidėjo nuo egoistinės-artistinės ambicijos. Vaikų šventėje išvydau nelabai vykusį Kalėdų Senelį: barzda vatinė, aktoriniai gebėjimai prasti... Pamaniau, kad aš galiu geriau!

Kitais metais drebančiu balsu bandžiau save pasiūlyti darželiams. Sekėsi kukliai, nes trūko patirties ir pasitikėjimo savimi. Po 3-4 metų viskas įsibėgėjo, o tada jau prasidėjo skambučiai, kad neva girdėjome, jog esate labai geras Senelis Kalėda...

Dvi didžiosios metų šventės turi savo personažus: Kalėdos - Senelį, o Velykos - Bobutę. Kalėdų Senelio prototipas - III-IV amžiais gyvenęs krikščionių šventasis, Miros vyskupas Mikalojus. Velykų Bobutė šiuo požiūriu yra kur kas paslaptingesnė. Etnologo prof. Liberto Klimkos nuomone, Velykų Bobutė (Velykė) - pagoniškosios Deivės Laimos „giminaitė“, buvusi proistorės laikų deivė-paukštė, pasirodanti kaip senyva moteriškė, kuri gerai besielgiantiems vaikams atneša margučių. Beje, man žmona keramikė bando tapti Bobute Velyka.

Yra poreikis - yra ir pasiūla. Teko ir alkūnėmis prasibrauti... Mano Senelis Kalėda jau pripažintas, tad jo įvaizdis man padeda ne tik moraliai, bet ir materialiai. Džiaugiuosi, kad mes su kolegomis pasitarėme ir nusprendėme tai daryti sąžiningai mokėdami mokesčius, kas ne kartais, o gana dažnai nustebina mūsų užsakovus. Senelis Kalėda išrašo sąskaitą? Žmonės nustemba, tačiau būtina suprasti, kad net „seneliai“ turi dirbti ir mokėti mokesčius. Aš, kaip aktorius ir atlikėjas, džiaugiuosi, kad padirbėjęs galiu ramiai pasitikti sausį ir vasarį.

Svajoju ir labai noriu tapti Seneliu Kalėda „įtakotuku“! Kalėdiniu influenceriu. Tarkim, viena įmonė man suteikė mašiną, nes Seneliui Kalėdai reikia patikimų rogių, ir aš ja dabar važiuoju į Klaipėdą, pas vaikus. Tačiau mano didžiausias tikslas tapti influenceriu, kuris žmonėms kalbėtų tiesiai ir ne visada apie malonius dalykus.

Pro mano rankas praeina tiek daug šlamšto, kurį turiu įteikti kaip dovanas vaikams, kad man norisi šaukti ar rėkti: „Žmonės, atsipeikėkite!“ Būna tokių nevertingų dovanų, kad raudonuoju...

Tarkim, kartą grupei vaikų teikiau ne knygutes, o tiksliau, mano manymu, tai reiktų vadinti spalvotu popieriumi su rašmenimis ir lipdukais... Neva vaikams tiks, kad tik pigiau, o svarbu - kiekvienam. Geriau jau tuos tris euriukus nuo kiekvieno vaiko sudėti į bendrą fondą ir vaikų grupei padovanoti vertingą vaikišką enciklopediją, kurią darželio vaikai skaitys kelerius metus.

„Ne, ne! Kaip ateis toks Senelis, kuris neatneš vaikui dovanėlės?!“ -man sako suaugusieji. Nebedėkite vaikams į dovanų maišelius saldainių, mandarinų ir pan. Mielieji, jei jūsų vaikystės metais tai buvo džiuginanti tradicija, šiandienos vaikams mandarinai ir saldumynai yra kasdienybė. Nebepavyks to paversti dovana ir netgi būtina tai uždrausti. Šiuolaikiniams vaikams gliukozė teka kraujyje, cukrus - per ausis varva, dantys išgedę. Šie vargšai permaitinti cukrumi: grubiai skamba, bet priimkite tai kaip humorą. Juk juokaujant pasakoma daug tiesos. Kalėdiniam cukrui - ne! Ar pasirašytumėt tokią peticiją?

Kartą buvau vienos turtingos Klaipėdos įmonės kalėdiniame renginyje vaikams, kitą dieną - prestižiniame vaikų darželyje, į kurį šiaip nepateksi. Man šie renginiai įsiminė savo dovanų dydžiu ir svoriu: nors esu gana tvirtas vyriškis, bet dovanų maišo pakelti nesugebėjau, turėjau jį įvilkti į salę...

Dovanomis tapo kokybiški konstruktoriai, kas sveikintina, bet jų dydis buvo pusė kvadratinio metro. Ir tokių dovanų turtingų tėvų vaikai gauna daugybę.

Galiausiai prie manęs prieina vieno iš vaikų tėvelis bei sako, kad nori pakviesti jo vaikui įteikti dovaną ir jo namuose. Tokią klaidą buvau padaręs pirmais savo „seneliavimo“ metais, kai Kūčių vakarą ir Kalėdų rytą sutikau vaikus aplankyti jų namuose, o mano namuose šeima liūdėjo ir manęs laukė. Supratau, kad arba nereikia to daryti, arba už tai turi būti sumokama tiek, kad dėl šeimos finansų galėčiau būti ramus metus (juokiasi). Atsakiau tam potencialiam užsakovui, kad už apsilankymą norėčiau kelių tūkstančių eurų. Ir žmogus pasipiktino... Kita vertus, norisi tokiam užsakovui pasakyti: „...žmonės, jūs sau leidžiate pasisamdyti Kalėdų Senelį-personažą-žmogų-asmenybę, nes jis nori užsidirbti, tačiau dovanodamas šventę jums, jis apvagia savo artimuosius...“ Ar verta?

Mielieji, išmokite palinksminti save, o svarbiausia - nebijokite pabendrauti su savo artimaisiais. Jums tikrai patiks. Išeikite į lauką, susikurkite laužą, nuveikite tai, kam įprastai neturite laiko. Nekompensuokite dovanomis ar personažais dėmesio šeimai. Suprantu, kad artimuosius užversti materialiais daiktais paprasčiau, bet ar geriau? Paskui patys piktinamės, kad vaikai (kaip ir suaugę), įnikę į mobilius įrenginius, o fizinis aktyvumas labai prastas.

Dovanokime artimiesiems savo dėmesį ir laiką kartu! Laikas yra vertingiausia, ką turime. Tą jums garantuoju kaip patyręs žmogus: sūnus - savo tėvams, vyras - žmonai, tėvas - savo vaikams... Kokybiško laiko dovanojimas savo artimiesiems šiais laikais jau virto didžiuliu menu, kurio mokomasi brangiuose kursuose.

Ir dovanoti laiką būtina ne kartą metuose. Kada paskutinį kartą savo draugams ar artimiesiems rašėte nuoširdų laišką, o ne siuntėte kopijuotą žinutę telefonu, kurių vienodų gauname dešimtis? Gauni ir mąstai: ačiū, kad esu tau vienas iš dešimties...

Būti Seneliu Kalėda - nėra paprasta. Jei manome, kad tai raudonai apsirengęs personažas, išklausantis eilėraščius - tai gal ir nesunku. Tačiau jei nori vaiką įtikinti dar metams, kad Senelis Kalėda egzistuoja, tenka padirbėti.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Kęstutis Nevulis, Kalėdų Senelis, šiemet įžiebęs Klaipėdos miesto eglutę bei sveikinęs visus gausiai susirinkusius

Retai imuosi šio sudėtingo vaidmens (juokiasi). Tik kai labai prašo... Kalėdų Senelio vaidmuo - vienas sudėtingesnių sceninių virsmų, nes čia galimi visi įmanomi netikėtumai. Vaidmenys scenoje būna išieškoti, sudėlioti, apgalvoti ir ne kartą repetuoti iki pasirodymo scenoje, o miesto Kalėdinės eglutės šventės neįmanoma „prisimatuoti“ iš anksto. Vos viena generalinė repeticija - ir tu jau scenoje, bendrauji su šventės dalyviais ir susirinkusiais. Tad prireikia ir truputį improvizuoti, kaip ir šiais metais.

Šių metų naujiena - Klaipėdos Kalėdų Senelis šventės metu turėjo čiuožti ant ledo, esančio prie Kalėdų eglutės. Laukdamas šventės skyriau laiko praktikai ant „Akropolio“ ledo, kad pasirodyčiau tinkamai. Nors čiuožimas ledu - man ne naujiena, labai tai mėgau būdamas vaikas, kai būna galimybė, mielai einu čiuožti su dukra.

Šiemet dainuoti, kaip Kalėdų Seneliui, neteko, bet prieš porą metų teko išbandyti ir tai.

Kam reikalingi Kalėdų Seneliai ir visos šios šventos melagystės? Teko skaityti straipsnį, kad užsienyje prieš keliasdešimt metų buvo iškelta byla Kalėdų Seneliui. Bylos sudėtis tokia: kam reikalingas melas apie Kalėdų Senelį - žmonija apgaudinėjama, dovanų nešėjas kartais nepateisina laukiančiųjų lūkesčių ir t. t. Laimei, byla baigėsi Kalėdų Senelio, kaip reiškinio ar gražios legendos, išteisinimu. Nuspręsta, kad Kalėdų Seneliai žmonėms neša viltį, pozityvumą, kol jie gyvuos, mes labiau tikėsime gėriu, bendruomenės telksis bendriems geriems darbams, savitarpio meilei ir supratimui. Vieni kitiems tapkime Kalėdų Seneliais! Pasaka būtina tikėti net suaugusiems!

Visiems linkiu dvasios palaimos, susitelkimo bendruomeniškiems darbams, sveikatos, gražių Naujųjų metų. O visa kita ateis savaime!

Muzikantas, renginių vedėjas, etninės kultūros puoselėtojas Jonas Kavaliauskas

Viskas prasidėjo nuo studentavimo laikų, vėliau turėjau pertrauką... Paskui buvo laikas, kai iš darbovietės visus išleido neapmokamų atostogų... Taip sutapo, kad artėjo didžiausios metų šventės, teko prisiminti Kalėdų Senelio amplua. O dabar „seneliauju“ jau daugiau nei dešimt metų.

Vieną iš pirmųjų savo, kaip Kalėdų Senelio, prisistatymų visada prisimenu juokdamasis. Tai buvo mano kursiokės sumanymas, kuri norėjo užsidirbti, o aš jai talkinau. Barzdą ji man padarė iš siūlų, o aš labai jaudinausi, kad ši atlaikytų, o vaikai - manęs neužjuoktų. Keistai ta mano barzda atrodė, tokia studentiška arba pradedančiojo, bet vaikai manęs neišsigando.

Būti Kalėdų Seneliu man nėra sunku: vaikus pavyksta sudominti ir suvaldyti. Didžiausias tikslas - neišgąsdinti! Ypač į susitikimą su šiuo personažu pirmą kartą atvykstančių mažųjų. Juk, jei kažkas ne taip, vaikai jo ir kitą kartą bijos.

Visoms amžiaus grupėms būtina rasti savitą bendravimo būdą, atitinkantį jų poreikius: su mažais vaikais - vienaip, su paaugliais ar suaugusiais - kiti metodai. Žmogiški ir elementarūs dalykai - būtina ir mano profesijos atstovams (juokiasi).

Kalėdų Senelio maiše niekada nepritrūksta dovanų, net jei koks nesusipratimas įvyksta - viskas sprendžiama greitai ir sklandžiai. Svarbiausia, kad visi liktų laimingi, geros nuotaikos ir nė vieno nuskriausto.

Ar visi lieka patenkinti įteiktomis dovanomis? Cha, cha... Man dar taip nebuvo. Laimei, dovanos būna supakuotos, giliai paslėptos maišiukuose, o jų išpakavimas vyksta, kai aš jau esu išvykęs. Tada gavėjams belieka apmąstyti praėjusius metus: gal būta elgesio spragų, nepakankamai gerai elgeisi ar pan. Svarbu daryti išvadas ir laukti kitų metų.

Džiaugiuosi, kad vaikai, bėgant metams, keičiantis kartoms, nesikeičia. Man jie visada saviti, šaunūs ir įdomūs. Vieni daugiau padykę, kiti - mažiau.

Kalėdų Senelio darbymetis prasideda gruodžio pradžioje, o paskutines dovanas išdaliname kartais net sausio pradžioje, per Tris Karalius. Pikas, žinoma, iki šv. Kalėdų, o paskui pasitaiko tik pavieniai renginiai.

Mano išskirtinumas iš kitų kolegų? Aš esu Kalėdų Senelis, pas vaikus atvykstantis su etnopramogomis. Parodau, kaip Kalėdų Senelis atvyksta pas vaikus, kokių transporto priemonių prireikia: automobilio, rogių, kojūkų, ir kokių tik nuotykių šioje kelionėje tenka patirti.

Visiems noriu palinkėti tikėti Kalėdų Seneliu ir gyvenimas bus gražesnis, turtingesnis, dosnesnis.

Klaipėdos licėjaus fizinio ugdymo mokytojas Saulius Lukonas

Prieš keturiolika metų sulaukiau pasiūlymo tapti Kalėdų Seneliu, taip viskas ir prasidėjo. Mano profesija - darbas su vaikais, vadovauju stovykloms, vedu renginius, tad ir šis amplua tarsi natūrali mano veikla. Tai tarsi kitas vaidmuo!

Kaip Kalėdų Senelis susitinku tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais. Su kuo lengviau? Žinoma, kad su vaikais. Suaugusieji - dideli vaikai, juos sunkiau valdyti (juokiasi). Jie linkę vadovauti „dovanų dalintojui“, sumąsto tokių netikėtų poreikių ir pasiūlymų, kad su jais ne visada būna smagu.

Neteko girdėti, kad kas nusiviltų kalėdinėmis dovanomis. Juk niekas nei vaikams, nei suaugusiems nežada neįgyvendinamų dovanų. Visos dovanos tik džiuginančios.

Sudėtingiausia buvo naują savo profesiją nuslėpti ar gebėti tinkamai paaiškinti savo vaikams. Norėjau, kad ir mano vaikai tikėtų Kalėdų Senelio teorija: visada ir visiems sakau, kad šis geraširdis herojus įsikūnija įvairiuose žmonėse, kad neštų žmonėms džiaugsmą ir laimę, kad mokytų šiais stebuklais dalintis. Vienam asmeniui tiesiog neįmanoma per trumpą kalėdinį periodą aplankyti viso pasaulio vaikų ir suaugusiųjų.

Didžiausias Kalėdų Senelio poreikis visus ištinka likus dviem savaitėms iki Kalėdų, tačiau pasimetusiems tenka padėti ir po švenčių.

Įsimintiniausia ir netikėčiausia istorija iš mano „darbo praktikos“ parodė, kad visada būtina žvalgytis aplinkui ir būti pasiruošusiam netikėtumams. Vaikai skirtingi ir iš skirtingų šeimų, tad kartą girdžiu, kaip du vaikai už mano nugaros diskutuoja, ar ilgai degtų Kalėdų Senelio kostiumas. Žinoma, puoliau žvalgytis, ar dar nedegu! Kad vaikus domina, ar tikra Kalėdų Senelio barzda, - klasika. Ją patempti nori kone visi. Visi kita mums pavyksta sustyguoti ir renginiuose netikėtumų nebūna.

Kadangi esu kūno kultūros mokytojas, mano susitikimuose su vaikais ir suaugusiais netrūksta ne tik muzikos, dainų, bet ir sportinių elementų. Judriems vaikams - aktyvūs žaidimai būtini. Kiekvienos srities profesionalas į savo programą įterpia elementus tos srities, kurią išmano geriausiai.

Visiems šiuo sunkiu periodu linkiu ramybės ir kuo ilgiau džiaugtis Kalėdų atnešamu džiaugsmu. Kad kalėdinės šviesos pakaktų visus metus! Ir visada šypsokitės lyg fotografuojantis, kai išgirstate „kalėdinis sūris“!