Vitamino D trūkumo problema pajudėjo iš mirties taško

Iki šiol Lietuvos medikai buvo priversti vadovautis Pietų Europai ir JAV pritaikytomis gairėmis. Dabar vitamino D trūkumo, kuris nustatomas net 70 proc. Lietuvos gyventojų, diagnostika ir gydymas bus atliekamas pačių medikų iniciatyva parengta, mūsų šaliai pritaikyta metodika.

Įneš mokslinio pagrįstumo

Pasak Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidento prof. Leono Valiaus, nors apie masiškai populiacijoje nustatomą vitamino D trūkumą yra girdėję daugelis, iki šiol Lietuva neturėjo specialiai jai pritaikytos šio vitamino metodikos.

„Kalbant iš klinikinės praktikos, dauguma sveikatos sutrikimų, lėtinių ligų turi savo metodikas, kurios yra patvirtintos Valstybinės ligonių kasos ar Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Vitaminas D yra aktualus mūsų šalyje, visgi yra daugybė skirtingų interpretacijų dėl jo stokos ir bendro poveikio sveikatai.

Būtent tai lėmė poreikį parengti specialią metodiką, remiantis kitų šalių gairėmis, tačiau orientuojantis į Lietuvos atvejį“, – sako prof. L. Valius.

Jo teigimu, iki šiol Lietuvoje atliekant vitamino D diagnostinį tyrimą nebuvo aiškių kriterijų kokioms žmonių grupėms  ir kaip dažnai reikia atlikti laboratorinį vitamino D ištyrimą, buvo remiamasi Italijos, JAV (Kalifornijos) laboratorinėmis normomis.

„Kam išties reikalingas vitaminas D bei kaip nustatyti jo atsargas, kokia turėtų būti profilaktika – šiems aspektams trūko mokslinio pagrindimo, tačiau parengus gaires galime sakyti, kad vitamino D diagnostika, profilaktika ir gydymas priartėjo prie klinikinės ir mokslu įrodytos praktikos“, – teigia medikas.

Pagalba gydytojams

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidento teigimu, parengta metodika yra skirta gydytojams, siekiant tikslingai nustatyti vitamino D trūkumo diagnozę ir, poreikiui esant, skirti efektyvų gydymą.

Jis priduria, kad šių gairių esmė – įvairiapusio vitamino D poveikio pripažinimas, be to, parengtoje metodikoje nurodoma, kokiais kiekiais profilaktiškai turėtų būti vartojamas vitaminas D, norint pasiekti optimalias jo atsargas organizme.

Parengtos vitamino D diagnostikos, profilaktikos ir gydymo gairės yra prieinamos Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos tinklalapyje.

Kenčia 70 proc. lietuvių

Kaip teigė Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų nefrologė Diana Sukackienė, Lietuvoje atliktų išsamių tyrimų duomenimis, net 67 proc. populiacijos nustatyta maža vitamino D koncentracija kraujyje, kiek daugiau nei 20 proc. – normali ir tik 12 proc. turėjo perviršį, o ir daugiausia jų buvo kūdikiai ir vaikai iki 1 metų.

„Bendrai kalbant lietuviams vitamino D išties trūksta. Žinoma, sezoniškumas turi įtakos jo koncentracijai kraujyje.

Tyrimų metu pastebėta, kad didžiausias vitamino D trūkumas nustatomas sausio-balandžio mėnesiais, o birželio-rugpjūčio mėnesiais vitamino D koncentracija šiek tiek didesnė.

Visgi net 50 proc. tiriamųjų net vasaros laikotarpiu buvo būdingas vitamino D trūkumas. Tad ši problema nėra aktuali vien tik šaltaisiais sezonais, bet visus metus, ne išimtis ir vasarą“, – sako gydytoja.

Pasak Santaros klinikų gydytojos nefrologės, vyresniems nei 65 m. žmonėms rekomenduojama vitaminą D vartoti visus metus, nepriklausomai nuo sezono. Visgi jaunesnio amžiaus žmonės, mažai laiko praleidžiantys saulėje, taip pat turėtų reguliariai pildyti šio vitamino atsargas.

D. Sukackienės teigimu, kokiomis dozėmis verta vartoti vitaminą D yra labai individualu, tai priklauso nuo situacijos ir to, ar žmogus susiduria su minėto vitamino trūkumu ar jau deficitu.

„Didesnės dozės vartojamos dažniausiai tais atvejais, kai reikia labai greitai atstatyti vitamino D koncentraciją kraujyje, lygiai taip pat žmonėms, susiduriantiems su kepenų, inkstų ligomis, kai pasisavinimas tampa sudėtingesnis.

Tačiau iš esmės dideles dozes galėtų gerti ir sveiki žmonės, tik jau tada reikėtų nusistatyti vitamino D koncentraciją kraujyje“, – pažymi gydytoja.