Vitaminas D lietuviškai žiemai

Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

Trūkumą parodo kraujo tyrimas

Prieš keletą metų „SynLAB“ laboratorijoje atliktų tyrimų duomenimis, net 89 proc. tautiečių kraujyje nustatyta pernelyg maža vitamino D koncentracija.

Šiems metams persiritus į antrąją pusę, vitamino D kiekį kraujyje tirtis atėjusių žmonių tyrimų rezultatų duomenys patvirtina: jo trūksta 82 proc. besityrusiųjų.

Aiškių specifinių vitamino D stokos simptomų nėra, tačiau kai kurie leidžia įtarti, kad trūksta būtent jo: kaulų, apatinės nugaros dalies, raumenų skausmas, lėtinis skausmas, nuovargis, plaukų slinkimas.

Vitamino D neretai trūksta vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems retėja ir lūžta kaulai. Tyrimu nustačius jo nepakankamumą, taikomas gydymas ampulėmis, kapsulėmis ar kitu pavidalu.

Ir maistas, ir papildai

Vitaminas D maiste randamas nedaugelyje produktų: riebiose žuvyse – lašišoje, skumbrėje, silkėje, tune, sardinėse, iš kai kurių žuvų kepenų gaminamuose žuvų taukuose.

Taip pat, dietologijos šaltinių teigimu, šiek tiek vitamino D galima rasti pieno produktuose, galvijų kepenyse, kiaušinio trynyje ir pievagrybiuose.

„Mūsų tėvai ir seneliai neturėjo nei televizorių, nei kompiuterių ir daug daugiau laiko praleisdavo lauke, o vaikai ten žaisdavo ištisas dienas ir galėdavo iki valios prisibūti saulėje, – daro prielaidą šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė.

– Galimai dėl pakankamos insoliacijos vitamino D normos buvo mažesnės. Tačiau šiuolaikinis žmogus pernelyg daug laiko praleidžia uždarose patalpose, o ir pačių saulėtų dienų mūsų kraštuose išpuola nedaug. Todėl labai sveikintina vitamino D gauti daugiau ir su maistu, ir papildais.“

Nustatytos naujos gairės

Prieš daugiau nei dešimtmetį atnaujintose JAV Nacionalinės mokslų akademijos medicinos institutas rekomendavo vitamino D suvartojimo dozes padidinti visoms amžiaus grupėms.

Kai kurioms   net trigubai. Tačiau dalis mokslininkų mano, kad rekomenduojami kiekiai vis dar yra per maži. 9 70 metų amžiaus žmonėms ten rekomenduojama suvartoti 600 TV, vyresniems nei 70 metų – 800 TV per dieną vitamino D, o saugi viršutinė toleruojama riba nuo 9 metų amžiaus – 4 tūkst. TV per dieną.

Šiemet liepą Lietuvos šeimos gydytojų kolegija paskelbė ilgai lauktas vitamino D diagnostikos, profilaktikos ir gydymo gaires, pritaikytas Lietuvos klimato ir gyvenimo būdo ypatumams.

Jose pripažintas įvairiapusis vitamino D poveikis, o šeimos gydytojams nurodoma rekomenduoti „atsargiai didesnes“ vitamino D dozes. Remiantis tomis pačiomis gairėmis, gydomoji dozė suaugusiam žmogui yra 6 tūkst. TV, palaikomoji – 800-2 tūkst. TV, o profilaktinė - 1–2 tūkst. TV per dieną.

Ten pat nurodoma, kad nepakankamos insoliacijos sezonu – nuo rugsėjo iki gegužės mėnesių   Lietuvos gyventojams būtina papildomai vartoti vitamino D preparatus, o kitais mėnesiais – rekomenduojama.

Ypač tiems, kurie priklauso vitamino D trūkumo rizikos grupėms: turintiems daug antsvorio (KMI>30) ar vyresniems nei 75 metų lietuviams. Jiems būtinoji papildų dozė padidėja dvigubai.

Galima ir perdozuoti

Įvairūs medicinos šaltiniai nurodo, jog intoksikacija vitaminu D diagnozuojama, kai kraujyje nustatoma didesnė nei 150–200 ng/ml 25(OH)D koncentracija.

Ji gresia tokiomis ligomis hiperkalcemija, hiperkalciurija, hiperfosfatemija. Dėl hiperkalcemijos ir jos pasekmės – dehidratacijos – išsivysto intoksikacijos vitaminu D požymiai: troškulys, poliurija, polidipsija, vėmimas, ūminis inkstų nepakankamumas, anoreksija, šaltkrėtis, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, hiporefleksija. Hiperkalcemija gali sukelti nefrokalcinozę, minkštųjų audinių ir kraujagyslių kalcifikaciją. 

Verta žinoti

Buvimas saulėje vitamino D intoksikacijos sukelti nepajėgia. Tai gali įvykti tik vartojant per daug vitamino D papildų. Todėl šeimos gydytojai primena rekomenduojamų dozių neviršyti.