Valgymas po 18 val.: mitas, kurį reikia pamiršti?

Šiandien yra milijonai svorio metimo būdų, tačiau prieš juos taikydami sau turėtume pasikonsultuoti su specialistu, nes bet kokie eksperimentai gali neigiamai paveikti jūsų sveikatą.

Atsisakymas valgymas po 18 val. yra vienas labiausiai paplitusių dietos mitų. Paskutinis suaugusiojo žmogaus valgis turėtų būti, likus 3 – 4 val. iki miego. Taip pat labai svarbu, kad vakarienė būtų „teisinga”. Vakare yra nerekomenduojama, netgi galima sakyti draudžiama, prisivalgyti itin sunkaus maisto, pavyzdžiui, raudonos mėsos.

Vakare fermentai, kurie virškina maistą, veikia mažiau aktyviai, todėl sunkus maistas organizmui nėra lengva užduotis. Tačiau visai atsisakyti vakarienės taip pat yra blogas pasirinkimas.

Suaugęs žmogus kartą per savaitę gali praleisti vakarienę – tai jam bus labai naudinga. Tačiau nuolat tai daryti yra nerekomenduojama. Jei jaučiatės alkanas, geriausia tiesiog pasiruošti tinkamą vakarienę.

Laikantis mitybos specialistų rekomendacijų, ideali vakarienė turėtų būti kaip likus 3 – 4 val. iki miego. Vakarienės metu galima valgyti šiuos produktus:

• daržoves,
• žuvį,
• gerieji riebalai (pavyzdžiui, avokadas),
• baltyminis maistas,
• ankštiniai augalai (humusas, lęšiai).

Vakare geriau nevartoti:

• riebios mėsos,
• daug angliavandenių turinčių maisto produktų (javų, vaisių, kepinių),
• krakmolingų daržovių (bulvių, burokėlių, morkų).

Iš kur kilo mintis, kad norint numesti svorio ar pagerinti sveikatą geriau nevalgyti po 18 val., nežinoma. Pastebima, kad 18 val. kaip paskutinio valgymo riba išryškėja posovietinėse šalyse, o Vakarų pasaulyje gajus mitas, kad negalima valgyti po 20 val. Posakį „pats suvalgyk pusryčius, pietumis pasidalyk su draugu, o vakarienę atiduok priešui” greičiausiai sugalvojo žmogus, kuris turėjo labai griežtą dienos režimą.

Tradicinėje kinų medicinoje manoma, kad priklausomai nuo paros laiko organizme suaktyvinami įvairios, skirtingos kūno energijos apykaitos sritys. Diena suskirstyta į dvylika segmentų, kurių kiekvienas atitinka tam tikro organo veiklą. Pasak kinų išminčių, geriausia pabusti ir ištuštinti storąją žarną nuo penkių ir septynių ryto, pusryčiauti – nuo septynių iki devynių, o pusryčiai turėtų būti didžiausias dienos valgis – neva šiuo metu skrandis dirba aktyviausiai.

Pietūs patenka tarp vienuoliktos ryto ir 13 valandos, o paskutinis valgis turėtų būti nuo 17 iki 19 valandos (nuo 21 iki 23 rekomenduojama eiti miegoti). Kinų medicinos požiūriu, jei laikysitės šių ir kai kurių kitų taisyklių, galite pasiekti pusiausvyrą tarp teigiamas (jan) ir neigiamos (in) energijos.

Žinoma, toks požiūris toli gražu nėra pagrįstas šiuolaikinėje medicinoje. Šiandien mokslas dar nerado požymių, kad žmogaus sveikata priklauso nuo neapčiuopiamos energijos judėjimo organizme. Mokslo požiūriu, mes turime biologinį laikrodį ir jis yra paremtas ne metafizine energija, o baltymais, kontroliuojančiais biocheminius ir fiziologinius procesus ląstelėse. Pagrindiniai „laikrodžiai”, su kuriais sinchronizuojama likusi dalis, yra pagumburyje, o pagrindinis jų stimulas yra šviesa.

Cirkadiniams ritmams įtakos turi įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai – laiko juostų pasikeitimas, darbas pamainomis, nevienodas užmigimo ir pabudimo laikas. Cirkadiniai ritmai lemia kūno būklę dienos metu, be kita ko, paveikdammi miego kokybę, alkį ir nuotaiką. Atradę genus, atsakingus už biologinio laikrodžio baltymų, turinčių įtakos cirkadiniam ritmui, gamybą 2017 metais Jeffrey’is Hallas, Michaelis Rosbashas ir Michaelis Youngas gavo Nobelio premiją.