Vaistininkė įvardijo didžiausius stipraus imuniteto priešus

Siekdami būti sveikesni, rudenį mažiau sirgti įvairiomis peršalimo ligomis bei turėti stipresnį imunitetą, visų pirma turėtume daugiau dėmesio skirti savo kasdienei rutinai ir gyvenimo būdo pokyčiams. Šiuos pokyčius akcentuoja ir vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė bei įvardija, kokie svarbiausi stipraus imuniteto priešai gali tykoti kasdienoje ir kaip su jais galime susidoroti.

Nepakankamas fizinis aktyvumas

Kalbėdama apie imuniteto stiprinimą, BENU vaistininkė J. Vaičiūnienė visų pirma išskiria pakankamo fizinio aktyvumo svarbą bei pabrėžia buvimo gryname ore naudą žmogaus organizmui.

„Siekiant palaikyti stiprią imuninę sistemą, sportu reikėtų užsiimti bent 3 kartus per savaitę bei kuo daugiau laiko judėti gryname ore. Aktyvesnei fizinei veiklai galima rinktis treniruotes su svoriais, šokius, jogą ir panašiai. Tinkamai sveikatai palaikyti svarbus ir paprasčiausias kasdienis vaikščiojimas", – komentuoja vaistininkė.

Pažvelgus į Europos šalių statistiką, bent kartą per savaitę sportines veiklas į savo rutiną įsitraukia 38 proc. europiečių, o 17 proc. – rečiau nei kartą per savaitę. Net 45 proc. Europos gyventojų nesportuoja ir į fizines veiklas neįsitraukia visai.

Anot J. Vaičiūnienės, reguliariai mankštinantis suaktyvinama medžiagų apykaita, gerėja deguonies įsisavinimas, reguliuojamas kūno svoris, gerėja širdies-kraujagyslių sistemos darbas, mažėja stresas. Visa tai daro reikšmingą įtaką mūsų imuninės sistemos veiklai. Tiesa, užsiimant aktyviomis veiklomis persistengti taip pat nereikėtų, nes per didelis fizinis aktyvumas gali neigiamai atsiliepti imunitetui.

Per mažas vaisių ir daržovių kiekis

Kiekvieno žmogaus imuniteto pagrindas, be abejonės, yra kasdienė asmens mityba. Vaistininkė pabrėžia, jog kasdien labai svarbu į ją įtraukti pakankamą kiekį įvairių vaisių bei daržovių, taip pat stengtis, kad mityba būtų kuo įvairesnė.

Deja, 2022 m. „Eurostat" duomenimis, vos 12 proc. Europos Sąjungos šalių gyventojų, vyresnių nei 15 metų, kasdien suvartoja rekomenduojamas penkias arba daugiau porcijų vaisių ir daržovių. Ši statistika Lietuvoje vos keliais procentais viršija Europos Sąjungos vidurkį – 15+ metų auditorijos tarpe tik 15 proc. žmonių suvartoja bent jau rekomenduojamą kasdienę vaisių ir daržovių porciją.

„Norint stiprinti imunitetą rekomenduočiau valgyti kuo daugiau įvairių daržovių – tiek žalių lapinių, pavyzdžiui, špinatų, kopūstų, tiek ir skirtingų spalvų daržovių, pavyzdžiui, morkų, burokėlių, paprikos, pomidorų. Labai svarbios mūsų mityboje ankštinės daržovės, taip pat nereikėtų pamiršti ir vaisių. Ypač rekomenduoju rinktis vaisius, kuriuos galime rasti Lietuvos soduose – obuolius, slyvas, kriaušes", – išskiria vaistininkė.

Specialistė taip pat papildo, kad šaltuoju metų laikotarpiu kiekvieno mūsų sveikatai ypač naudingi ir tie produktai, kurių sudėtyje yra omega-3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, alyvuogių aliejus, riebi žuvis, riešutai, avokadai. Labai naudingi ir tokie produktai kaip česnakas, imbieras, medus, jei žmogaus organizmas juos toleruoja. Jei su maistu kasdien nėra gaunamas pakankamas kiekis vitaminų ir mineralų, J. Vaičiūnienė išskiria maisto papildų įtraukimo į savo kasdienę rutiną svarbą.

„Pagrindiniais pagalbininkais imuniteto stiprinimui gali tapti vitaminas D3, cinkas, taip pat vitaminas C. Jei žmogus gyvena aktyviai, sveikai maitinasi, šaltuoju metų laikotarpiu gali pakakti pasirūpinti tik vitaminu D3. Visgi dauguma iš mūsų patiriame daug streso, mažai būname gryname ore, ne visada tinkamai maitinamės. Tais atvejais rekomenduočiau rinktis įvairius multivitaminus, žuvų taukus, taip pat preparatus su ežiuole, betagliukanais, įvairiais augaliniais ekstraktais", – vardija pašnekovė.

Netinkamas darbo bei poilsio rėžimas

Dar vienas dažnas šiuolaikinio pasaulio iššūkis imunitetui – didelis darbų bei rūpesčių tempas ir nepakankamas laikas poilsiui. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad tinkamo darbo-poilsio rėžimo susidėliojimas yra ne mažiau svarbus nei tinkama mityba ar sportas siekiant išlaikyti stiprų imunitetą.

„Jei kasnakt tinkamai neišsimiegama, miegoti einame ne vienodu laiku, mūsų organizmas patiria stresą, tinkamai neatsistato ir tai neigiamai paveikia mūsų imuninę sistemą. Idealu, jei kasdien pavyksta eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, o dienos metu pavyksta padaryti pertraukėles nuo ilgo sėdėjimo, darbo prie kompiuterio ir prasimankštint arba tiesiog pagulėt užsimerkus", – pasakoja J. Vaičiūnienė.

Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną žalingą šių dienų įprotį – išmaniųjų telefonų ar kitų ekranų naudojimas prieš miegą – „ekranų skleidžiama šviesa kenkia miego kokybei, nes sutrikdo melatonino gamybą, o šis hormonas yra itin svarbus gerai imuninės sistemos veiklai."

Siekiant kokybiškai pailsėti nakties metu ir stiprinti savo imuninę sistemą, suaugusiems asmenims rekomenduojama per naktį miegoti nuo 7 iki 9 val. Šių metų tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai miega vos 20 min. ilgiau nei rekomenduojama minimali miego trukmė.

Išskiria ir „tylųjį" imuniteto priešą

BENU vaistininkė įvardija dar vieną, kiek neįprastą, stiprios imuninės sistemos priešą – netaisyklingą kvėpavimą. Specialistė pastebi, kad kasdien patirdami daug streso neretai pamirštame, kaip derėtų taisyklingai kvėpuoti, kvėpavimas darosi paviršutiniškas, negilus.

„Siekiant visapusiškai stiprinti savo imunitetą pravartu pasidomėti kvėpavimo pratimais ir atkreipti dėmesį, kaip kvėpuojame kasdienėje veikloje. Tai padės ne tik sumažinti stresą, bet ir aprūpinti mūsų organizmą pakankamu deguonies kiekiu", – atskleidžia J. Vaičiūnienė.

Specialistė priduria, kad derėtų pasimokyti diafragminio kvėpavimo technikos, kai kvėpuojant daugiausiai juda pilvas, o ne krūtinė. Įkvepiamas oras įeina per nosį, o lėtai iškvepiame per nosį arba per burną. 

Susirgus – labiausiai padės poilsis

Jei šaltuoju metų laikotarpiu visgi peršalimo aplenkti nepavyko, BENU vaistininkė pataria daugiau dėmesio skirti poilsiui, nepamiršti vartoti daug skysčių.

„Dažnai girdime žmones sakant „neturiu laiko sirgti". Visgi sveikata turi būti mūsų pirmasis prioritetas, nes jos netekus – niekas nedžiugins ir joks darbas jos neatpirks. Sergant labai svarbu kūnui duoti poilsio, kad jis turėtų jėgų kovoti su ligos sukėlėjais", – atkreipia dėmesį J. Vaičiūnienė.

Peršalus pašnekovė taip pat ragina neskubėti numušinėti temperatūros, jei ji nėra labai aukšta – iki 38,5 laipsnių. Pakilus temperatūrai organizmas taip kovoja su ligos sukėlėju ir galiausiai galime greičiau pasveikti.

Nepamiršti skiepytis

Imunitetą ir atsparumą ligoms padeda stiprinti ir skiepai. Vakcinos veikia skatindamos imuninės sistemos atsaką į virusą ar bakteriją. Taip imuninėje sistemoje sukuriama atmintis. Turėdamas šią imuninę atmintį organizmas prisimena konkretų virusą ar bakteriją, todėl gali apsisaugoti nuo šio viruso ar bakterijos ir užkirsti kelią jų sukeliamai ligai.

Daugelio vakcinų sudėtyje yra susilpninto arba nukenksminto pavidalo viruso ar bakterijos arba mažos to viruso ar bakterijos dalies, kuri negali sukelti ligos. Ši dalis vadinama antigenu.

Vakcina paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Tada aktyvuojamos imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina ligą sukeliantį virusą arba bakteriją ir pagamina antikūnus.

Vėliau, jei žmogus susiduria su tikru virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimena. Tokiu būdu ji gali greitai pagaminti reikiamus antikūnus ir aktyvuoti reikiamas imuninės sistemos ląsteles, kad nukenksmintų virusą ar bakteriją. Tai apsaugo žmogų nuo ligos.

Skiepais nuo gripo rekomenduojama skiepytis kasmet, o nuo pneumokokinės infekcijos – kas penkerius metus. BENU vaistininkė primena, kad sezoniniais – gripo, pneumokoko – skiepais pirmiausia reikėtų pasirūpinti vyresniems nei 65 metų asmenims, mat jų imuninė sistema yra kiek silpnesnė. Jaunesniems nei 65 metų žmonėms vakcinacija aktualiausia sergant įvairiomis lėtinėmis širdies ligomis, kraujagyslių, plaučių ligomis. Gripo bei pneumokoko skiepai itin svarbūs ir vaikams. Vakcinacija nuo gripo taip pat turėtų pasirūpinti nėščios moterys, o pneumokoko skiepais – tik pasibaigus nėštumui.