Vaistininkė apie gydomąją arbatų galią ir suderinamumą su vaistais

„Pasijutę prastai dalis pacientų gydymą nori pradėti nuo natūralesnių priemonių. Dažnai vaistinėje klausia, kokia arbata tiktų šiek tiek pamažinti cukraus, cholesterolio rodmenis, pagerinti kepenų, virškinimo ar regėjimo būkles.

Yra ir klientų, kurie vaistažolių arbatas vartoja ištisus metus – jas keičia priklausomai nuo savijautos ir sezono“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Ji priduria, kad arbatomis labiau pasitiki vyresnio amžiaus žmonės, greičiausiai dėl to, kad daugelis jų susirgimų vaikystėje buvo gydomi vaistažolėmis. Jaunesnio amžiaus žmonės nori greito efekto ir vaistažolės jiems neatrodo patikimos, o kai kurie tiesiog nemėgsta arbatų.

Kaip paruošti?

Vaistažolių arbatas galima paruošti keliais skirtingais būdais, tradicinis – užpylus karštu virintu vandeniu. Vaistažolių arbatoms vandens temperatūra turėtų siekti apie 100 °C, vaistažoles galima laikyti iki 15 min., priklausomai nuo to, kokios stiprumo arbatos norima.

„Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu. Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi didesnį antioksidantų kiekį. Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu – vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros. Vaistažolės mirkomos 12 val.“, – aiškina G. Tautkevičienė.

Anot jos, galima ne tik gerti vaistažolių arbatas, bet ir iš jų gamintis kompresus bei voneles. Pavyzdžiui, kamuojant akių vokų patinimui, alergijai, uždegimui, infekcijai galima daryti ramunėlių, medetkų arbatos vėsius kompresus ant užmerktų akių vokų, jei žmogus nėra alergiškas šiems augalams.

„Arnikos kompresai gerina kraujotaką, esant mėlynėms, patinimui. Lakišių žolės užpilu galima plauti veidą – jis pasižymi valomosiomis savybėmis“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Kada vengti?

Visas vaistažolių arbatas reikėtų vartoti saikingai – ypač tai aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mat nėra žinomas daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui.

„Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais.

Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais. Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais – tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką“, – vardija G. Tautkevičienė.

Itin ilgą laiką nereiktų vartoti senos arbatos, kuri pasižymi vidurius laisvinančiu efektu, mat nuolatinis jos vartojimas gali sukelti žarnyno audinio funkcijos pakitimus ir priklausomybę. Negana to, ilgalaikis jos vartojimas gali sukelti ir kepenų funkcijos sutrikimus.

Kada kokią arbatą rinktis?

Visiems puikiai žinoma ramunėlių arbata, pasak G. Tautkevičienės, turi priešuždegiminį ir antibakterinį efektą, taip pat pasižymi cukraus kiekį reguliuojančiomis savybėmis. Ji puikiai tinka nerimo sukeltam virškinimo sutrikimui, taip pat nerimui mažinti, nuotaikai ir miegui gerinti.

Tai viena iš nedaugelio arbatų tinkama nėštumo metu, tačiau ribotais kiekiais.

„Pipirmėčių arbata tinka virškinimo sistemai gerinti. Ši arbata turi antioksidacinių, antibakterinių ir priešvirusinių savybių. Pykinimas, spazmai, mėšlungis – diskomfortas, kurį gali sumažinti ši arbata. Galimas šalutinis poveikis – alergija.

Šią arbatą reikėtų atsargiai vartoti sergantiems gastroezofaginiu refliuksu, turintiems aritmijas, nes ji sąveikauja su vaistais nuo skrandžio rūgštingumo ir kraujo spaudimo“, – teigia ji.

Šalavijo lapų arbata naudojama nuo kvėpavimo takų uždegimų, taip pat randama įrodymų, jog ši arbata turi teigiamos įtakos kognityvinei funkcijai, atminčiai, nuotaikai gerinti.

„Imbieras mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrimus bei vidurių užkietėjimą. Jis tinkamas svorio kontrolei, cukraus kiekiui reguliuoti, gali mažinti menstruacinius skausmus, sutrumpinti peršalimo trukmę. Šalutiniai poveikiai – rėmuo, viduriavimas, pilvo diskomfortas, kurie dažniausiai atsiranda suvartojus daugiau nei 5 g sauso ekstrakto.

Imbieras gali turėti sąveikos su kraują skystinančiais preparatais, todėl nerekomenduojama jo naudoti prieš operaciją“, – pažymi vaistininkė.

Pankolių arbata pasižymi vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą mažinančiu efektu. Ji turi savybių, pagreitinančių medžiagų apykaitą, reguliuojančių apetitą, detoksikuojančių, skatinančių gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų ir gerinančių virškinimą. Onkologinių susirgimų ar aukštą riziką turintiems reiktų šio augalo reikėtų vengti.

„Ciberžolė mažina artrito simptomus, aktyvuoja imuninę sistemą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas, dirgliosios žarnos sindromo simptomus, gerina kepenų būklę, turi teigiamos įtakos cukrinio diabeto valdymui bei svorio kontrolei“, – sako G. Tautkevičienė.

Dilgėlių lapų arbata, pasak jos, tinkama šlapimo takų infekcijoms, raumenų spazmams, bakterinėms infekcijoms, sezoninėms alergijoms, rinitui mažinti. Dėl savo sudėtyje esančios geležies tinkama sergantiems anemija.

Šalutinis poveikis – dilgėlinė. Nėštumo metu ir vaikams iki 12 metų nerekomenduojama. Taip pat gali turėti sąveikas su diuretikais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogenų kiekį organizme veikiančiais vaistais.

Apsinuodijote ar peršalote?

Apsinuodijus maistu, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė rekomenduoja ramunėlių, karčiojo kiečio (pelyno), pipirmėtės ir ąžuolo žievės arbatas, kurios puikiai tinka negaluojant skrandžiui.

Karčiojo kiečio arbatos negalima vartoti nėštumo, žindymo metu, mažiems vaikams, sergantiems epilepsija, turintiems inkstų pažeidimų bei vartojantiems kraują skystinančius vaistus.

„Peršalus siūlau išbandyti imbiero, citrinos ir medaus derinį. Mėgstantiems aštresnes arbatas – imbierą, ciberžolę ir pipirą. Kamuojant šlapimo takų infekcijoms tinka bruknių lapų arbata, kurią galima pamaišyti su asiūkliu, o skoniui pagerinti įsidėti spanguolių. Labai veiksminga yra karti meškauogių lapų arbata“, – akcentuoja G. Tautkevičienė.

Kamuojant kosuliui, tinka karti debesylo arbata, kurią galima maišyti su čiobreliu. Esant gerklės skausmui, labai vertinga islandinės kerpenos arbata – maišant su čiobreliu ar ramunėle, jos skonis pagerėja.