Universali vakcina nuo vėžio: mitas ar būsima realybė?

Turbūt nebūtų nieko paprastesnio nei turėti universalią vakciną nuo vėžio, kuri padėtų užbėgti klastingai ligai už akių. Mokslininkai teigia, kad kitas žingsnis gydant vėžį bus vakcina.

Pasak specialistų, ieškoma būdų, kaip vienas ar keli skiepai sumažintų auglį ir užkirstų kelią jam sugrįžti.

Prevencinės priemonės nuo kai kurių vėžio formų jau egzistuoja, tačiau mokslininkai ieško daugiau galimybių.

Pirmas lūžis jau pasiektas, todėl tikimasi, kad vakcinų nuo vėžio mokslas pateiks ne vieną. Apie tai kalbėjomės su gydytoju onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.

Neretai viešojoje erdvėje pasirodo informacijos apie galimą universalią vakciną nuo vėžio. Tikimasi, kad sveikas žmogus pasiskiepys nuo vėžio ir niekada nesirgs. Na, kaip vakcinos nuo gripo viruso. Ar tai yra realu?

Kad būtų tokia vakcina, kuri apsaugotų nuo visų piktybinių navikų – mažai tikėtina. Bet yra vakcinų nuo lėtinių infekcinių ir virusinių ligų, kurios gali sukelti vėžį.

Galbūt būtų įmanoma sukurti vakciną nuo konkretaus vėžio, padidėjusios rizikos žmonėms, kurie turi tam tikrų su vėžiu susijusių ir riziką keliančių genų.

Tokiems žmonėms galbūt būtų įmanoma, bet, kad būtų nuo visų onkologinių susirgimų, tai vargu, ar bent jau šiai dienai būtų įmanoma. Žinant visus pokyčius navikų, aš nelabai matau galimybę.

Lygiai taip, kaip mes neturime vakcinos, kuri apsaugotų nuo visų kvėpavimo takų virusinių infekcijų. Nu nėra tokios.

Nors gydomojo sprendimo nesėkmingai ieškoma jau dešimtmečius, mokslininkai teigia, kad dabar daugiau žinant apie imuninę sistemą, tokios vakcinos patvirtinimas arti kaip niekad. Anksčiau šiais metais teigiamų rezultatų parodė eksperimentiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo mirtiną odos ir kasos vėžį turintys pacientai. „Su skiepu nesiejami jokie šalutiniai poveikiai. Tai ne chemoterapija, o ir pacientai po skiepo jaučiasi gerai. Trumpas kursas ir poveikis liks visam gyvenimui“, – situaciją komentavo vėžio vakcinos instituto medikė Nora Disis. Apie kokią vakciną čia kalbama?

Čia kalbama apie gydomąją vakciną. Faktiškai imunoterapija – gydymas, kai yra vėžys. Ji naudojama tada, kai mes jau neapsaugojom paciento nuo ligos išsivystymo.

Vadinasi, jis jau serga ta liga ir mes ją bandome gydyti, aktyvindami imuninį atsaką prieš tą konkretų naviką.

Patvirtintos vakcinos rutininiam taikymui Europos sąjungoje ar JAV nėra, bet individualiai kiekvienam pacientui taikyti pagal pažangios terapijos aprašą yra įmanoma. Ar medikai dažnai tokias vakcinas skiria?

Tai yra individualizuota terapija ir ji parenkama atsižvelgiant į daugelį konkretaus paciento tiek ligos, tiek paciento sveikatos būklės formavimą.

Gydomoji vakcina yra numatoma tokiam žmogui, prie kurio standartinio gydymo tikslinga pridėti vakcinaciją ar vakcinos pridėjimas tikėtina, kad ligos eigos nepakeis.

Tai čia priklauso nuo to, kokia yra onkologine liga, kokia ligos stadija, ar ji jau gydyta.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, koks buvo atsakas į prieš tai taikytus gydymus ir kokių jų taikyta, kokia būklė paciento, kokios gretutinės ligos.

Tai visa šita kompleksiškai įvertinus, mes daliai pacientų taikome tokią vakciną. Ir Lietuvoje daliai ligonių gydomoji vakcina yra prieinama.

Bet reikia išmokti atpažinti pacientus.

Ar sprendimas skirti tokią vakciną pasiteisina?

Daliai pacientų pasiteisina. Na tikslas gydančių gydytojų yra stengtis įvertinti kuo anksčiau įvairius paciento parametrus, įvairius vardiklius, kiek įmanoma labiau specializuoti, personalizuoti paciento gydymą. Ir atrinkti tuos pacientus, kuriems tas gydymas gali turėti naudos.

Arba atskirti tuos pacientus, kuriems tikėtina, kad gydomosios vakcinos taikymas nėra tikslingas. Bet gerai atrinktiems pacientams vakcina gali prisidėti prie geresnės ligos kontrolės.

Vėžys – viena pirmaujančių mirties priežasčių Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kodėl šiais laikais tiek daug žmonių suserga vėžiu?

Priežasčių yra įvairių. Vienas dalykas – užsikrėtimas įvairiais kancerogenais.

Taip pat besaikis deginimasis saulėje, ypač aktyviuoju saulės periodu nuo 11 iki 15 valandos. Tai ir yra vienas pagrindinių melanomos rizikos veiksnių.

Rūkymas, kaip žinom, didina ne tik kvėpavimo takų vėžių riziką, bet padidina praktiškai visų vėžių riziką, kokie tik organizme atsiranda. Na oro užterštumas, saulės spinduliuotė, savaime aišku, irgi daro savo įtaką.

Kitas veiksnys – lėtinis stresas.

Jis pats iš savęs nesukelia vėžio, bet jeigu organizme yra susidariusios palankios sąlygos, ar tai genetinė, ar kancerogeninė tikimybė susiformuoti navikinėms ląstelėms, joms susiformavus, lėtinis ilgalaikis stresas turi neigiamos įtakos.

Neprisideda nei prie geresnės situacijos kontrolės, nei prie galimybės organizmui išvengti susirgimo. Veiksnių, kodėl susergama vėžiu, yra daug.

Ar gydymo būdai vejasi šitą problemą?

Vėžys vis dar stigmatizuota liga, bet artėjame link to, kad jis nebesidaro toks baisus, koks buvo anksčiau ir kokią reputaciją yra pelnęs.

Panašu, kad visuomenėje tai bus aktuali sveikatos problema. Tikėtina, kad susirgimo atvejų daugės, bet jų kontrolė bus žymiai efektyvesnė. Žmonės galės gyventi pakankamai kokybišką gyvenimą.

Aišku, kitas klausimas – einamų vaistų prieinamumams ir jų kompensavimas.

Nors sveikatos sistema turės iššūkių, bet būdų, kaip kontroliuoti vėžį mes turėsime vis daugiau ir vis geresnių. Tai yra problema ir tam yra skiriamas didelis finansavimas.

Kokie dabar Lietuvoje taikomi gydymo būdai žmogui, sergančiam vėžiu?

Gydymas darosi tikslesnis ir labiau nukreiptas į navikines ląsteles. Priešingai nei buvo chemoterapija, kuri veikdavo visas greitai besidauginančias ląsteles organizme.

Dabar naujos kartos taikinių terapija ar biologinė terapija yra labiau nutaikyta į pačias navikines ląsteles.

Mes tiksliau taikomės į vėžį ir pažeidžiam jo jautriausias vietas. Antras dalykas dabar galima išvengti bent jau dalies šalutinių poveikių.

Kadangi kuo selektyviau veikiamas vėžys, kuo mažiau sveikos ląstelės, tuo, savaime aišku, mažesnė šalutinių poveikių išraiška. Taip pat imunoterapija arba gydomoji vakcinacija.

Yra daugybę kitų imunoterapijos rūšių, kurios sugeba modeliuoti imuninį atsaką taip, kad gali visiškai sunaikinti vėžį arba prisidės prie to, kad būtų palaikoma ligos kontrolė.

Pagaliau derinimas yra – imunoterapija su taikinių terapija, su chemoterapija arba gydomoji vakcinacija.

Vakciną nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje taip pat jau turime, nuo kokių kitų vėžinių susirgimų šiuo metu vakcinos yra taikomos Lietuvoje?

Jūsų paminėta vakcina yra ne nuo vėžio, bet nuo didelės rizikos susirgti pagrindiniu gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo, t. y. žmogaus papilomos viruso infekcijos. Vadinasi, visus gimdos kaklelio atvejus sukelia šie virusai.

Jų yra 15, o vakcinų mes turime tik nuo 9-ių dažniausiai pasitaikančių. Jeigu mes žiūrėsime per visą populiaciją, galima sakyti, tik nedaugeliui moterų, kurios turi žmogaus papilomos virusą, išsivystys vėžys.

Per pirmus dvejus metus apie 80-90 procentų atvejų imuninė sistema atsikrato to viruso ir pats organizmas beveik susitvarko.

Visgi trečdaliui moterų tai gali baigtis vėžiu. Jeigu sirgsiu, galbūt daugeliui žmonių atrodo, kam čia vakcinuotis. Bet jeigu mes pažiūrėsime, kiek pasaulyje per metus tuo suserga, nustebsime, nes turime virš 600 tūkst. naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Tai reiškia, kad suserga daugiau nei pusė milijono moterų. Tad tu negali žinoti, ar užsikrėtus papilomos virusu, jį pavyks suvaldyti, o gal ilgainiui ta liga sukels vėžį.

Dėl to yra siūloma mergaičių vakcinacija nuo tų virusų, kurie gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, bet ir kitų moterų organų vėžius.

Tad mes tokį kaip gimdos kaklelio vėžį galime eliminuoti. Toks yra tikslas, nes tai yra vienas pavojingiausių ir sunkiausiai gydomų vėžių.