Sumažinkite demencijos riziką pasirinkdami šiuos maisto produktus ir veiklą

Viename tyrime buvo nagrinėjama, kaip fizinė ir protinė veikla, pavyzdžiui, namų ruoša, mankšta, bendravimas su šeima ir draugais, gali sumažinti demencijos riziką. Kitame tyrime buvo nagrinėjama, kokią įtaką būsimai demencijos rizikai turi itin apdoroto maisto vartojimas.

Fizinė, protinė ir socialinė veikla padeda

Daugiau nei 500 000 Jungtinės Karalystės biobanko, kuriame kaupiama išsami genetinė ir sveikatos informacija, dalyvių buvo klausiama, kaip dažnai jie lipa laiptais, vaikšto pėsčiomis ar važinėja dviračiu, atlieka namų ruošos darbus arba intensyviai sportuoja.

Tos pačios grupės žmonių taip pat buvo klausiama apie jų išsilavinimo lygį ir apie tai, ar jie lankė suaugusiųjų švietimo kursus, kaip dažnai lankėsi pas draugus ir šeimos narius, kaip dažnai dalyvavo socialinių klubų ar religinių grupių veikloje.

Po to jie buvo apklausti apie tai, kiek dažnai naudojasi elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, žaidžia kompiuterinius žaidimus, žiūri televizorių ir naudojasi išmaniuoju telefonu.

Dalyviai buvo stebimi apie 11 metų, siekiant išsiaiškinti, ar jiems neišsivystė demencija.

Tyrėjai nustatė, kad žmonėms, kurie užsiima aktyvia veikla, pavyzdžiui, dažnai mankštinasi, rizika susirgti demencija buvo 35 proc. mažesnė nei tiems, kurie šia veikla užsiima mažiausiai.

Reguliarus namų ruošos darbų atlikimas sumažino riziką susirgti demencija 21 proc., o kasdieniai apsilankymai su šeima ir draugais sumažino demencijos riziką 15 proc., palyginti su mažiau tuo užsiimančiais žmonėmis. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lankymasis baruose didina riziką.

"Socialinė veikla yra kognityvinės stimuliacijos forma ir padeda kaupti kognityvines atsargas, o tai iš dalies gali paaiškinti, kaip ji apsaugo nuo demencijos", - sakė tyrime nedalyvavusi Weill Cornell Medicine ir NewYork-Presbyterian Alzheimerio prevencijos klinikos neurologė Kellyann Niotis.

Žmonės, kurie reguliariai užsiima socialine veikla, taip pat turi daugiau atmintį saugančių baltymų ir dažniau jaučia gyvenimo prasmę - visa tai svarbu smegenų sveikatai. Be to, ji teigė, kad mankšta kartu su kitais žmonėmis gali būti dar naudingesnė.

Tyrėjai nustatė, kad visi tyrime dalyvavę asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jų šeimoje buvo sergančių demencija, patyrė apsauginį fizinės ir protinės veiklos poveikį.

Pagrindinis tyrimo apribojimas buvo tas, kad žmonių buvo prašoma prisiminti, o ne objektyviai stebėti savo veiklą. Be to, apie savo elgesį jų buvo klausiama tik vieną kartą tyrimo pradžioje.

"Norint patvirtinti mūsų išvadas, reikia atlikti daugiau tyrimų. Tačiau mūsų rezultatai teikia vilčių, kad šie paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali būti naudingi", - teigė tyrimo autorius, Sičuano universiteto Čengdu (Kinija) mokslinių tyrimų profesorius daktaras Huanas Songas.

Itin apdorotas maistas kenkia

Naujas Jungtinės Karalystės biobanko duomenų tyrimas parodė, kad itin apdorotų maisto produktų, tokių kaip sausainiai, ledai ir traškučiai, pakeitimas neperdirbtais visaverčiais maisto produktais gali padėti kovoti su demencija.

"Rezultatai rodo, kad itin perdirbti maisto produktai ne tik kenkia smegenų sveikatai, bet ir pašalinus juos iš mitybos raciono gali pagerėti kognityvinės funkcijos ir sumažėti demencijos rizika", - sakė K. Niotis, kuri tyrime nedalyvavo.

Itin apdorotuose maisto produktuose paprastai būna daug pridėtinių riebalų, druskos ir cukraus, o kartu mažai baltymų ir skaidulų.

"(Tyrėjai) įrodė, kad 20 proc. itin apdorotų maisto produktų svorio mityboje pakeitus lygiaverčiu neapdorotų / minimaliai apdorotų maisto produktų kiekiu, demencijos rizika buvo 34 proc. mažesnė ir 39 proc. mažesnė kraujagyslinės demencijos (bet ne Alzheimerio ligos) rizika", - rašė Bostono universiteto docentė Maura Walker ir Bostono universitero Medicinos mokyklos medicinos docentė Nicole Spartano. Ji tyrime nedalyvavo.

Minimaliai apdoroti ir neperdirbti maisto produktai apibrėžiami kaip sveiki maisto produktai, kuriuose vitaminai ir maistingosios medžiagos yra nepažeisti.

Į šią kategoriją gali patekti žalios ir šaldytos daržovės, neskaldyti grūdai, pupelės, vaisiai, riešutai, mėsa, jūros gėrybės, žolelės, prieskoniai, česnakai, kiaušiniai ir pienas.

"Mūsų rezultatai taip pat rodo, kad padidinus neapdorotų arba minimaliai apdorotų maisto produktų kiekį vos 50 gramų per dieną (tai atitinka pusę obuolio, kukurūzų porciją arba dubenėlį dribsnių) ir kartu sumažinus itin apdorotų maisto produktų kiekį 50 gramų per dieną (tai atitinka šokolado plytelę arba žuvies lazdelių porciją), demencijos rizika sumažėja 3 proc.", - teigė tyrimo autorius Huiping Li iš Kinijos Tianjino medicinos universiteto Mitybos epidemiologijos instituto (Tianjin Medical University).

"Džiugu žinoti, kad nedideli ir lengvai valdomi mitybos pokyčiai gali sumažinti riziką susirgti demencija", - sakė H. Li. Tyrimu galima nustatyti tik ryšį, o ne priežastinį ryšį. Todėl reikalingi papildomi tyrimai.

Gaminant itin apdorotus maisto produktus atliekami keli gamybos procesai: į juos gali būti pridėta daug ingredientų, kurie pagerina skonį ir prailgina galiojimo laiką.

Pavyzdžiui, gaivieji gėrimai, dešrainiai, gruzdintos bulvytės, saldinti pusryčių dribsniai, fasuotos sriubos, vištienoskepsneliai, saldainiai, traškučiai, ledai - sąrašą galima tęsti ir tęsti.

"Itin apdorotas maistas yra lengvai pagaminamas ir skanus, tačiau šiuose maisto produktuose taip pat gali būti maisto priedų, pakuotėje esančių ar šildymo metu susidarančių molekulių, kurios, kaip rodo kiti tyrimai, neigiamai veikia mąstymą ir atmintį", - sakė H. Li.