Sumažinkite cholesterolio kiekį laikydamiesi vegetariškos ar veganiškos mitybos

Tyrėjai ištyrė LDL arba mažo tankio lipoproteinų – dažnai vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu – kiekį, nes jo susikaupimas gali padidinti insulto ir širdies ligų riziką. Tyrime nustatyta, kad žmonėms, besilaikantiems augalinės dietos, MTL lygis sumažėjo 10%, o bendras cholesterolio kiekis sumažėjo 7%, palyginti su tais, kurie valgo ir mėsą, ir augalus.

„Tai atitinka trečdalį cholesterolio kiekį mažinančių vaistų, pvz., statinų, vartojimo efektą ir 7 % sumažinta širdies ir kraujagyslių ligų riziką tiems, kurie penkerius metus laikėsi augalinės dietos“, – sakė pagrindinis autorė Dr. Ruth Frikke-Schmidt, klinikinės biochemijos profesorė ir vyriausioji gydytoja Rigshospitalet Kopenhagoje, Danijoje.

„Svarbu, kad radome panašių rezultatų įvairiuose žemynuose, amžiaus grupėse, skirtinguose kūno masės indekso diapazonuose ir skirtingos sveikatos būklės žmonių tarpe“, – sakoma Frikke-Schmidt pranešime. „Jei žmonės pradeda valgyti vegetarišką ar veganišką maistą nuo ankstyvo amžiaus, tai jiems suteikia galimybę sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, kurias sukelia užsikimšusios arterijos, riziką“.

Analizė buvo pagrįsta 30 atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų rezultatais, iš kurių daugiau nei 2 300 buvo paskelbti 1982–2022 m. Tais tyrimais buvo tiriamas vegetariškos arba veganiškos mitybos poveikis visų tipų cholesteroliui ir apolipoproteinui B (apoB), kuris yra kraujo baltymas, o taip pat  geras blogųjų riebalų ir cholesterolio kiekio organizme matas.

Autoriai teigė, kad metaanalizė yra pirmoji, kurioje daugiausia dėmesio skiriama dietos poveikiui apoB koncentracijai. Rezultatai parodė, kad buvimas veganu ar vegetaru buvo susijęs su 14% sumažėjusiu apolipoproteino B kiekiu.

„Ši analizė patvirtina tai, ką jau žinome: kad daugiau augalinės kilmės maisto produktų įtraukimas į savo racioną yra naudingas jūsų širdžiai“, – pranešime teigė Britų širdies fondo Birmingeme vyresnioji dietologė Tracy Parker. Ji nedalyvavo tyrime.

Tačiau tyrime taip pat buvo pabrėžta, kad dietos poveikis cholesteroliui gali būti ribotas žmonėms, kurie „paveldi polinkį į aukštą cholesterolio lygį, o tai reiškia, kad aukštą cholesterolio kiekį labiau lemia mūsų genai (DNR), o ne mityba. “, – sakoma Jungtinės Karalystės Šefildo universiteto kardiologijos profesoriaus Roberto Storey pranešime.

„Tai paaiškina, kodėl statinai reikalingi siekiant blokuoti cholesterolio gamybą žmonėms, kuriems gresia didesnė širdies priepuolio, insulto ar kitos ligos, susijusios su cholesterolio kaupimu kraujagyslėse, rizika“, – sakė S. Storey. tyrime nedalyvavo.

Gydymas statinu yra pranašesnis už augalines dietas, nes sumažina riebalų ir cholesterolio kiekį, sakoma Frikke-Schmidt pranešime. "Tačiau vienas režimas neatmeta kito, o statinų derinimas su augalinėmis dietomis greičiausiai turės sinerginį poveikį, todėl bus dar didesnis teigiamas poveikis", - pridūrė ji.

Ekspertų patarimai, kaip pereiti prie augalines mitybos

Kiekvienas, ketinantis tapti vegetaru ar veganu, turėtų būti tikras, kad gaus pakankamai geležies, jodo, vitamino B12 ir vitamino D, sakė registruotas dietologas Duane'as Melloras, Astono universiteto medicinos mokyklos Birmingeme, JK, vyriausiasis dėstytojas.

„Jei kas nors galvoja apie mitybos pakeitimą, gali būti naudinga tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu ir galbūt dietologu, kad jūsų planas būtų tinkamai parengtas mitybos požiūriu, padėtų išspręsti jūsų sveikatos problemas ir idealiu atveju būtų skanus“, - sakė Mellor, kuris tyrime nedalyvavo.

Be to, žmonės, kurie pereina prie augalinės mitybos, vis tiek turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokį maistą jie vartoja.

„Ne visos augalinės mitybos yra vienodos“, – pranešime teigė Aedinas Cassidy, Karalienės universiteto Belfasto pasaulinio maisto saugumo instituto profesorius ir tarpdisciplininių tyrimų direktorius.

„Tik sveika augalinės kilmės mityba, kuriai būdingi vaisiai, daržovės ir nesmulkinti grūdai, pagerina sveikatą, o kitos augalinės dietos, kuriose yra rafinuotų angliavandenių ir perdirbtų maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir druskos“, – ne, sakė tyrime nedalyvavęs Cassidy.  „Tokie maisto produktai yra populiarios gruzdintos bulvytės ir keptos spurgos, taip pat daugelis kitų kepinių ir saldumynų“.

Parker sakė, kad jei žmonėms sunku prisitaikyti prie visaverčio vegetariško ar veganiško gyvenimo būdo, apsvarstykite galimybę išbandyti Viduržemio jūros dietą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama vaisiams, daržovėms, ankštiniams augalams, nesmulkintiems grūdams ir žuviai, su mažais kiaušiniais ir minimaliu neriebiu pieno produktų kiekiu ir labai mažai mėsos.

„Yra daug įrodymų, kad šios rūšies dieta gali padėti sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujotakos ligomis, nes pagerina cholesterolio ir kraujospūdžio lygį, mažina uždegimus ir kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje“, – sakoma Parker pranešime.