Socdemai reikalauja skubiai šaukti Seimo komiteto posėdį dėl darbą masiškai paliekančių medikų

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl masinio gydytojų išėjimo iš darbo reikalauja skubiai šaukti Seimo sveikatos reikalų (SRK) komiteto posėdį, skelbiama partijos išplatintame pranešime žiniasklaidai.

„Prašau sušaukti neeilinį Sveikatos reikalų komiteto posėdį, kuriame galėtume išnagrinėti situaciją, besiklostančią daugėjant medikų grupinių išėjimų iš darbo. Vilniaus Centro poliklinika, Zarasų ir Raseinių ligoninės... Būtina nedelsiant įvertinti padėtį šiose ir kitose gydymo įstaigose, visoje pertvarkų krečiamoje sistemoje“, – pranešime žiniasklaidai teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narė, socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

Anot frakcijos Seime seniūnės, šią gydymo įstaigų krizę lėmė ne tik prasta centrinės valdžios komunikacija su medikais ir savivaldybėmis, bet ir dabartinės valdančiosios daugumos užsispyrimas visas sveikatos paslaugas sukoncentruoti penkių didmiesčių ir stambesnių rajonų ligoninėse.

„Įžūliai meluojant, kad paslaugos artinamos prie žmonių, iš tikrųjų gydymo įstaigos, pagalba ir gydytojai vis labiau tolsta ir tampa sunkiai pasiekiama didelei daliai rajonų gyventojų. Daugumoje savivaldybių stabdomas akušerinių, vaikų ligų gydymo ir chirurginių paslaugų teikimas“, – vardija parlamentarė.

Partija taip pat kreipiasi į prezidentą, premjerę ir Seimo pirmininkę, ragindami nedelsiant stabdyti sveikatos reformą.

„(Socialdemokratai – ELTA) ragina Vyriausybę ir Seimą nedelsiant stabdyti sveikatos įstaigų naikinimą Lietuvoje bei atlikti visų projektų ir sprendimų, kuriais dangstantis pradėtas gydymo įstaigų griovimas, auditą ir, remiantis audito rezultatais, koreguoti reformos įgyvendinimo planus, atsisakant veiklų, kurios negerina teikiamų paslaugų kokybės ir prieinamumu“, – teigiama LSDP kreipimesi.

ELTA primena, kad nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos savivaldybės galės pradėti steigti sveikatos centrus, kuriuose turėtų būti suteikta bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas turės priimti iki šių metų pabaigos.

Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.

Sveikatos centrų įkūrimui suplanuotos investicijos: 122,5 mln. eurų – reikiamos sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimui, 30,2 mln. eurų – sveikatos centrų veiklos modelio diegimui (ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos).

Tačiau tiek savivaldybių, tiek medicinos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai nerimauja – trūksta ir bendradarbiavimo, ir aiškumo, kaip planuojami sveikatos centrai turi atrodyti.