Širdies chirurgai aortą operavo unikaliu metodu
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies chirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas pasakojo, jog operacijos metu, pasitelkiant naująjį metodą, buvo naudojamas hibridinis protezas, kurio vienas galas funkcionuoja kaip stentas, o kitas - pritaikytas chirurginėms operacijoms.
Pasak gydytojo, metodas palengvino aortos operaciją chirurgiškai sunkiai pasiekiamoje vietoje tarp aortos lanko ir nusileidžiančiosios aortos.
Pacientė, kuriai buvo atlikta ši sudėtinga operacija, prieš 9-erius metus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo operuota skubos tvarka dėl krūtinės aortos disekacijos (plyšimo). Tąkart chirurgai protezavo kylančiąją aortos dalį ir pusę aortos lanko.
"Tuomet aorta buvo plyšusi per visą ilgį, nuo pat širdies iki šlaunų arterijų. Tada mes protezavome kylančiąją jos dalį ir pusę aortos lanko, tokiu būdu buvo išgelbėta pacientės gyvybė.
Po 9-erių metų neprotezuotoje lanko pusėje ir nusileidžiančioje aortoje vėl išsivystė aneurizma. Ta vieta pūtėsi, plėtėsi, pasiekė 7 cm diametrą. Kai aorta plečiasi, aišku, kad ji plyš", - pasakojo G. Kundrotas.
Pasak gydytojo, atlikti tokią operaciją yra itin sudėtinga, chirurginis priėjimas apribotas, tad dažniausiai tokio pobūdžio operacijos būdavo atliekamos darant labai didelį skersinį pjūvį abiejose krūtinės pusėse.
„Operuoti pacientę buvo sudėtinga, nes tai pakartotinė operacija, susiformavusios sąaugos, o didžiausia bėda, kad priėjimas gana apribotas, nei iš šono, nei iš priekio neprieisi. Aortos lankas prieinamas pro priekinį krūtinkaulio pjūvį, o nusileidžiančioji aorta iš priekio nepasiekiama, reikia daryti šoninį pjūvį“, - pasakojo G. Kundrotas.
Tad pasitelkę naująjį metodą ir atlikę tik išilginį krūtinkaulio pjūvį, chirurgai turėjo galimybę prieiti prie širdies ir aortos. Sudėtinga operacija, pasak gydytojo, truko daugiau nei 10 valandų.
„Hibridinio protezo dalį, kur yra stentas, per priekinį pjūvį galėjome įkišti per išsiplėtusią, plyšti besiruošiančią aortos dalį. Ten išplėtėme stentą ir mums nebereikėjo šioje vietoje prieiti chirurgiškai. O vėliau lankas buvo operuojamas kaip ir iki šiol“, - apie naująjį metodą panaudojant hibridinį protezą pasakojo Širdies chirurgijos skyriaus vedėjas G. Kundrotas.
Metodas - didžiulis žingsnis į priekį
Tokio pobūdžio operacija, pasak gydytojo, Lietuvoje nėra pirmoji, ji jau buvo atlikta ir Vilniuje, ir Kaune. Tačiau ligoniams, kuriems reikalinga operacija pereinamojoje aortos vietoje, taikomas metodas - didžiulis žingsnis į priekį.
„Šį metodą tikrai ne mes patys išradome ar sugalvojome, mes tiesiog pritaikėme naują metodą, kuris pasaulyje jau kurį laiką yra taikomas. Toks protezas yra brangus, jų paklausa nedidelė“, - pasakojo G. Kundrotas.
Pacientė, kuriai buvo atlikta operacija taikant naująjį metodą, šiuo metu sveiksta, jos būklė yra gerėjanti, o chirurgai džiaugiasi, jog operacija sėkmingai pavyko.
„Kai tik atsirado šis metodas, iš karto suklusome. Turėjome gana gerą situaciją, nes pacientės šiuo atveju nereikėjo operuoti skubos tvarka, aortos išsiplėtimas atsirado per 9 metus, tad buvo laiko viską ištyrinėti, išsimatuoti. Gydytojas širdies chirurgas Gediminas Kitra surinko visą reikiamą informaciją, literatūrą ir mums pavyko sėkmingai atlikti operaciją“, - džiaugėsi G. Kundrotas.
Neeilinėje operacijoje dalyvavo net 10 medikų komanda, o ypač svarbų vaidmenį atliko gydytojas anesteziologas Mindaugas Skirutis, kuris operacijos metu užtikrino pacientės organų funkcijos išlaikymą, buvo atsakingas už ligonio šaldymą ir smegenų apsaugą.
"Tai didelės rizikos ir labai sudėtinga operacija. Norint operuoti aortos lanką, reikia sustabdyti smegenų kraujotaką, nes iš aortos lanko kraujotaka eina į smegenis ir jei sustabdome smegenų kraujotaką, tai turime 4 minutes, kol smegenys numirs.
Bet per 4-5 minutes operacijos juk neatliksi, todėl tokios operacijos daromos su dirbtine kraujo apytaka, gilioje hipotermijoje ir kai jau pasiekiama žema temperatūra, stabdoma dirbtinė kraujo apytaka, tai yra pacientas operuojamas sukėlus klinikinę mirtį. Todėl šio proceso palengvinimas yra labai naudingas ir šis metodas man iš karto pasirodė itin perspektyvus", - apie operacijos sudėtingumą kalbėjo gydytojas G. Kundrotas.
Sumažėjo širdies operacijų
Visą pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija neaplenkė ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės, kurioje, pasak Širdies chirurgijos skyriaus vedėjo gydytojo G. Kundroto, pandemijos laikotarpiu širdies operacijų sumažėjo.
„Jei COVID-19 infekcija užsikrečiama iškart po operacijos, dėl plaučių pakenkimo gali kilti rimtų plaučių ir širdies komplikacijų. Dėl to visose ligoninėse, ypač tose, kur yra didelės intervencijos, didžiulę dalį darbo sudaro ne širdies chirurgijos pacientų gydymas, o visų epidemiologinių taisyklių laikymasis ir stengimasis išvengti naujų užsikrėtimo atvejų“, - pasakojo G. Kundrotas.
Gydytojo teigimu, nors pandemijos metu atliekamų operacijų ir sumažėjo, tačiau širdies ligomis sergančų žmonių skaičius išliko toks pat. O COVID-19 pandemija itin pakoregavo gydytojų darbo pobūdį.
„Jei skyriuje koronavirusą nustatome hospitalizuotam pacientui, tai tuoj pat turime stabdyti veiklą. Esame savaitėmis ir mėnesiais neoperavę ligonių, nes turėjome protrūkių ir, kol visiškai neeliminavome viruso, kad nebūtų galimybės užsikrėsti kitam pacientui, tol planinių operacijų negalėjome daryti. Antraip kiti pacientai atsiduria itin didelės rizikos grupėje. Negalime rizikuoti, tad planines operacijas kartais vis dar tenka atidėti ir šiandien“, - tikino gydytojas.
Šiuo metu, kai pasaulyje siaučia COVID-19 pandemija, planinei širdies chirurgijai situacija nėra palanki.
Tačiau širdies ligomis sergantys pacientai ilgai laukti negali, nes niekas negali pasakyti, kada įvyks infarktas, o tada jau prireiks skubios pagalbos.
„Pandemija yra mūsų visų rūpestis ir turime ją įveikti kartu. Todėl visus, kurie dar to nepadarė, raginu skiepytis. Tai svarbu ne tik dėl bendros pandeminės situacijos valdymo, bet ir dėl kiekvieno žmogaus, ypač turinčio rimtų sveikatos sutrikimų, saugumo“, - ragino G. Kundrotas.
Rašyti komentarą