Sezoninės vaikų ligos – didžiausias tėvų galvos skausmas: ką daryti, kad atžalos sirgtų rečiau?
„Prasidėjus mokslo metams, vaikų ligų gydytojai teoriškai galėtų atsikvėpti – iki rugsėjo 15 d. baigiamas moksleivių ir darželinukų privalomas sveikatos patikrinimas. Deja, atokvėpio nebūna. Susirinkus į ugdymo kolektyvus, sergamumas žaibiškai plinta: vienas peršalęs vaikas užkrečia kitus, o tėvai stebisi – kaip čia gali būti, šitokia graži vasara buvo, saulė, jūra, vaisiai ir kiti natūralūs vitaminai, o mano vaikas serga“, – komentuoja Rokiškio „MediCA klinika“ vaikų ligų gydytoja Rimanta Burnickienė.
Ji tęsia sakydama, kad COVID-19 pandemija irgi nebuvo išimtis – pirmojo karantino laikotarpiu vaikų sergamumas buvo nedidelis dėl nuotolinio ugdymo, o per antrąjį – persirgo ir daug mažylių, ir jų tėvelių.
Serga iki 8-10 kartų per metus
Pasak gydytojos, rugsėjį dažniausi susirgimai vienareikšmiškai yra plintantys oro-lašeliniu ir kontaktiniu būdu: viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, tonzilitas, bronchitas, stomatitas, laringitas, vėjaraupiai ir kt.
„Priežastis dažniausiai viena – imuniteto susilpnėjimas. Taigi nuo to reiktų ir pradėti ruošiantis šaltajam metų periodui: visada gerti daug vandens, nuolat papildyti vitaminų ir mikroelementų atsargas, o dažnai sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis – apsaugoti gleivines homeopatiniais preparatais“, – kalba R. Burnickienė.
Pediatrų teigimu, normalu, kad pradėjęs lankyti darželį vaikas serga 8-10 kartų per metus, nes taip „treniruojasi“ jo imuninė sistema. Be to, nereikia stebėtis, jei mažo vaiko sloga užtrunka porą savaičių, nes siauriems kvėpavimo takams išsivalyti reikia daugiau laiko.
Dažniausiai vaikui sulaukus 6-7 metų, susergama vis rečiau, ir tėvai gali atsikvėpti.
„Žinoma, tokie teiginiai tėvelių nelabai guodžia, tad vaistinėse nuolatos sulaukiame vilties kupino klausimo, ką daryti, kad vaikas rečiau sirgtų ir greičiau pasveiktų? O mamos forumuose dalinasi „ypatingų ir stebuklingų“ maisto papildų pavadinimais, bet ar tikrai jie padeda?“, – retoriškai klausia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Apšarvuoti imuninę sistemą
Vaistininkės teigimu, tam, kad virusams būtų sudėtingiau pro nosį patekti į kraujotaką, svarbu, kad gleivinė nebūtų išsausėjusi ir vaikas nekvėpuotų pro burną, kurios apsauginės funkcijos žymiai silpnesnės nei nosies.
„Kad nosies gleivinė nesausėtų, reikia daug laiko praleisti lauke, o vidaus patalpas reguliariai vėdinti, reikalui esant – ir drėkinti. Jei to užtikrinti neįmanoma, nosies gleivinę galima drėkinti kasdien atliekant inhaliacijas paprastu vandeniu elektrinio inhaliatoriaus pagalba – ši priemonė efektyvi ir ligos metu“, – pažymi K. Šnirpūnienė.
Vaistinėse gausu maisto papildų, skirtų vaikų imunitetui stiprinti, tačiau juos renkantis derėtų pasitarti su vaistininku.
„Jei trūksta vitamino D, vaiko imuninė sistema silpnėja. Tačiau jei trūkumo nėra, šis vitaminas kovoti su virusais nepadės. Be to, labai svarbu jo neperdozuoti: vitamino D dienos norma ikimokyklinio amžiaus vaikams siekia 400IU, mokyklinio amžiaus vaikams – 800IU, paaugliams – 1000IU. Dozės didinamos tik tuo atveju, jei kraujo tyrimas rodo vitamino D trūkumą. Vietoj sintetinio vitamino D galima vartoti žuvų taukus, kurie be vitamino D turi ir kitų naudingų medžiagų, kaip omega-3 riebiųjų rūgščių“, – aiškina vaistininkė.
Imunitetas nusilpsta ir esant mažakraujystei dėl geležies trūkumo. Jei vaikas ne tik mažai valgo, bet ir greitai pavargsta, dažnai serga, išblyškęs, verta padaryti kraujo tyrimą. Tuo tarpu, anot K. Šnirpūnienės, dėl vitamino C mokslininkų nuomonės išsiskiria – vieni teigia, kad vitamino C trūkumas išsivysčiusiose šalyse jau tolima praeitis, o be reikalo išgertas kiekis tiesiog pasišalina su šlapimu, o kiti – kad vitaminas C padeda organizmui kovoti su ligomis ir gali sutrumpinti virusinės ligos trukmę.
„Daug tyrimų atlikta su ežiuole, kurios veikliosios medžiagos naikina virusus ir bakterijas, skatina leukocitų gamybą. Tiek vaikams, tiek ir suaugusiems rekomenduojama šią vaistažolę vartoti ne ilgiau mėnesį, po to daryti kelių mėnesių pertrauką. Geriausia rinktis vandeninį jos ekstraktą, kurio dozavimas bus tikslesnis nei geriant arbatą. Vartojant ilgiau ir didesnėmis dozėmis – imuninė sistema bus slopinama“, – atkreipia dėmesį K. Šnirpūnienė.
Ji priduria, kad stiprinant imuninę sistemą svarbu nepersistengti, neišprovokuoti alergijų, nevartoti visų maisto papildų vienu metu. Taip pat reikia stengtis, kad vaiko mityba būtų subalansuota ir reikalingas medžiagas jis gautų su maistu.
Natūralios priemonės
Virusinėms kvėpavimo takų ligoms užkirsti kelią galima pasitelkus į pagalbą ir natūralias priemones: homeopatinius preparatus, vaistažolių arbatas, inhaliacijas eteriniais aliejais, kojų kaitinimą karštame vandenyje su druska nakčiai, vilnones kojines ir vilnonį šaliką per naktį, garstyčių trauklapius, medų paraudusiai gerklei, nosies praplovimus su jūros vandeniu ir inhaliacinio pieštuko su eteriniais aliejais uostymą.
„Labai svarbu tokias priemones pradėti taikyti kuo anksčiau, vos pastebėjus pirmuosius peršalimo požymius, kai vaikas dažniau čiaudi, naktimis knarkia, neįprastai ilgai arba pernelyg trumpai miega, skundžiasi galvos skausmu. Šios natūralios priemonės sumažina virusų kiekį kvėpavimo takuose, skatina greitesnę organizmo gynybą, sutrumpina sirgimo laiką. Jei vaikas yra alergiškas, reikėtų papildomo dėmesio pasitelkiant natūralius metodus“, – akcentuoja vaistininkė.
Pastebėjus pirmuosius požymius, kad vaikas gali susirgti, reikia jo nevesti į darželį, neleisti į lauką, vaikas turi ilsėtis ir išsimiegoti. Stresas, šaltis, miego stoka – pagalba virusui, o pailsėjęs ir ramus vaikas galės visas savo jėgas skirti kovai su liga. Ligos požymių turinčio vaiko negalima leisti į darželį dar ir todėl, kad virusui susilpninus imunitetą, gali prisidėti ir bakteriniai susirgimai, kuriuos jau tenka gydyti antibiotikais.
„Taip pat dažna klaida – išleisti vaiką į darželį vos baigus gerti antibiotikus. Po bakterinio susirgimo, antibiotikų kurso, organizmui reikia laiko atsistatyti. Kuo vaikas dažniau linkęs sirgti, tuo daugiau laiko reikia jo imuninei sistemai sustiprėti po ligos, kad nepasiduotų pirmam pasitaikiusiam virusui“, – tvirtina K. Šnirpūnienė.
Dar viena tėvų klaida, pasak jos, vos vaikui pirmą sirgimo dieną sukarščiavus, jį vesti pas gydytoją, mat vaikas patiria stresą, iškyla pavojus gydymo įstaigoje „pasigauti“ papildomų mikrobų.
„Verčiau leisti vaikui pailsėti, jei nesijaučia labai blogai, nemušti temperatūros vaistais, duoti gerti daug skysčių ir pas gydytoją vesti tik tuo atveju, jei vaiko savijauta labai bloga, atsiranda bėrimas ar kitoks papildomas neaiškus simptomas arba jei karščiavimas užtrunka ilgiau nei 3 dienas“, – rekomenduoja K. Šnirpūnienė.