Seksualinę sveikatą ypač pablogina lytiškai plintančios infekcijos

Negydomos LPI (pvz., chlamidinė infekcija (chlamidiozė) ir gonokokinė infekcija (gonorėja)) ilgainiui pažeidžia reprodukcinę sistemą bei gali sukelti nevaisingumą, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti dėl LPI.

Susirgti LPI gali kiekvienas lytiškai aktyvus asmuo

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien LPI pasaulyje užsikrečia daugiau nei 1 mln. žmonių, kurių dauguma yra besimptomiai. Kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 374 mln. susirgimų LPI (sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir trichomonoze).

Sergamumas LPI įvairiose Europos Sąjungos (ES) šalyse labai skirtingas. Dažniausiai ES šalyse registruojama lytiškai plintanti infekcija – chlamidiozė. Europoje kasmet diagnozuojama apie 250 000 susirgimų šia liga.

NVSC duomenimis, 2021 m. buvo užregistruoti 228 chlamidiozės atvejai.

Kaip plinta chlamidiozė?

Chlamidiozę sukelia Chlamydia trachomatis bakterija, kuri gali būti perduodama vaginalinių, analinių ir oralinių lytinių santykių metu.

„Ši infekcija pavojinga netgi naujagimiams, kadangi motina šią infekciją gali perduoti gimdymo metu. Buitiniu keliu, laikantis asmens higienos, chlamidioze neužsikrečiama“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Gabriela Wiktoria Hartwig.

Chlamidiozės simptomai

Moterims chlamidijų sukelta infekcija dažniausiai pasireiškia gleivingomis ar pūlingomis išskyromis iš makšties, šlapinimasis tampa skausmingas, po lytinių santykių ir laikotarpiu tarp menstruacijų kraujuojama, menstruacijos pagausėja, skauda apatinę pilvo dalį.

Infekcijai prasiskverbus giliau, atsiranda galimybė susirgti mažojo dubens uždegimu.

Vyrams chlamidiozė dažniausiai pasireiškia baltomis ar skaidriomis išskyromis iš šlaplės, deginančiu jausmu šlapinantis, kartais vyrai jau

ia pasunkėjusį šlapinimąsi. Chlamidiozės sukėlėjams patekus į vyro vidinius šlapimo ir lyties organus gali išsivystyti sėklidės prielipo uždegimas, pasireiškiantis kapšelio skausmu, jo patinimu. Užsikrėtusiems per analinius lytinius santykius gali išsivystyti išeinamosios angos uždegimas.

Prasidėjus prostatos uždegimui atsiranda skausmai kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, sėklidžių, šlaplės srityse, padažnėja šlapinimasis, ypač naktį, susilpnėja lytinis pajėgumas.

„Chlamidijų sukelta infekcija gali būti nevaisingumo, negimdinio nėštumo ir Reiterio sindromo (sąnarių, akių gleivinės bei šlaplės uždegimai) priežastis. Atsiradus bet kuriems lytinių takų infekcijos požymiams, būtina kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti ligos komplikacijų“,– pamini specialistė.

Didesnė rizika užsikrėsti chlamidioze – jauniems asmenims

Jauni asmenys (15–24 metų amžiaus) priskiriami didesnę užsikrėtimo riziką turinčių asmenų grupei dėl lytinės elgsenos ypatumų, nes, turėdami mažesnę patirtį, jie sunkiau atskiria partnerius, galinčius sirgti LPI.

Taip pat 15–24 metų amžiaus asmenys dažniau keičia lytinius partnerius, mažiau linkę naudotis kontraceptinėmis priemonėmis, kurios apsaugo net tik nuo visų LPI, bet ir nuo nepageidaujamo nėštumo.

Paaugliai turi mažai žinių apie LPI, jų simptomus ir apsisaugojimo nuo jų būdus.

Jaunų moterų (iki 25 metų) rizika užsikrėsti yra didžiausia, kadangi jų gimdos kaklelis dar nėra visiškai subrendęs ir yra jautrus infekcijos sukėlėjui, dėl to joms vieną kartą per metus rekomenduojama pasitikrinti dėl chlamidiozės.

Kada rekomenduojama pasitikrinti dėl chlamidiozės?

Dėl chlamidiozės rekomenduojama pasitikrinti, jei Jums ar Jūsų partneriui atsirado chlamidiozės simptomų, partneriui buvo diagnozuota LPI, po atsitiktinių lytinių santykių ar dažnai keičiantiems lytinius partnerius.

Taip pat svarbu pasitikrinti prieš invazines gimdos kaklelio ar dirbtinio apvaisinimo procedūras, nėščiosioms (siekiant apsaugoti naujagimius nuo užsikrėtimo), asmenims, patyrusiems prievartą.

Tikrintis turėtų rizikos grupėms priklausantys asmenys: seksualinių paslaugų už atlygį teikėjai ir jų klientai, vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.

„Patikimiausias būdas išvengti LPI – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas.

Riziką užsikrėsti LPI taip pat sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu“, – kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo pataria NVSC specialistė.