Šefas Gian Luca Demarco: „Senti yra gera, bet tai reikia daryti stilingai“

Visiems puikiai žinoma – mityba daro tiesioginę įtaką sveikatai. Netaisyklinga mityba gali prisidėti prie aibės įvairių ligų ir negalavimų išsivystymo, tarp jų – ir širdies bei kraujagyslių ligų, ir blogojo cholesterolio atsiradimo. 

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo aiškinama, kaip atsiranda cholesterolis, kodėl gyvūninės kilmės produktai žaloja mūsų organizmą ir kaip reikėtų maitintis, kad išvengtume širdies ir kraujagyslių ligų susirgimų.

Žinomas šefas ir televizijos laidų vedėjas Gian Luca Demarco laidoje atskleidė, kad sulaukęs dabartinio amžiaus savo sveikatą ėmė saugoti kur kas atidžiau.

„Ką darydavau būdamas 30-ies ir kaip elgiuosi priartėdamas prie 40-ies yra visiškai skirtingi dalykai. Senti yra gera, bet reikia tai daryti stilingai.

Širdies sveikatą dabar prisižiūriu laikydamasis protarpinio badavimo, taip pat keičiu ir valgymo įpročius – mažinu porcijų dydžius, valgau daugiau daržovių. Be to, sportuoju, plaukioju, atlieku kardio treniruotes“, – pasakojo Gian Luca Demarco.

Anot garsaus šefo, norint išlaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sveikatą, reikėtų laikytis Pietų Europos šalyse paplitusios Viduržemio jūros dietos. Kadangi Lietuvoje tai padaryti yra labai sudėtinga, galima naudoti ir kitus ingredientus.

„Į kasdienį racioną reikia įtraukti daugiau žuvies. Žinoma, tai nėra taip lengva padaryti kaip Italijoje. Kai Lietuvoje aplink toks oras, galima valgyti avinžirnius ar pupeles. Taip pat galima pasidaryti tirštesnės sriubos, panaudoti šiek tiek lašinių.

Aišku, su lašiniais reikėtų nepersistengti. Tačiau nemeluosiu – kai aplink toks oras, man kyla noras valgyti tik cepelinus, nes jie puikiai sušildo organizmą, bet jei juos man reikėtų valgyti vasarą – numirčiau“, – kalbėjo žinomas šefas.

Norėdamas tausoti savo širdies ir kraujagyslių sveikatą, šefas atsisakė ir didelio kavos vartojimo.

„Kai gyvenau Italijoje, man buvo įprasta išgerti septynis espresso kavos puodelius per dieną. Dabar per dieną išgeriu tik vieną ar du, be to, atsirado noras daugiau gerti arbatų.

Dažniausiai geriu juodą arbatą su augaliniu pienu be cukraus. Tačiau atisakyti malonumo rytais pasimėgauti kava negaliu“, – kalbėjo pašnekovas.

Gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Eglė Minevičienė laidoje pabrėžė, jog mityba išties labai reikšmingai įtakoja sveikatą.

„Norvegijoje iki 1940 metų buvo labai aukštas, praktiškai aukščiausias regione ir aukštesnis negu JAV, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Tačiau prasidėjus karui Norvegija buvo iš karto okupuota, nes ši šalis strategiškai buvo labai svarbi ir turėjo begalę išteklių. Vienas iš tų išteklių – maistas.

Nacistinės Vokietijos valdžia iš gyventojų pradėjo atiminėti gyvulius. Visus tuos penkis karo metus norvegams trūko gyvūninės kilmės produktų: mėsos, pieno, sviesto.

Buvo pastebėta, kad per tuos penkis metus mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nepaisant visų tų karo keliamų negandų ir sunkumų, sumažėjo dviem trečdaliais“, – netikėtais faktais dalinosi gydytoja E. Minevičienė.

Gydytoja teigė, kad tinkamai sureguliavus mitybą, galima padaryti nemenką įtaką ir blogojo cholesterolio kiekiui kraujyje.

„Tiek kolegų užsienyje, tiek mūsų Lietuvoje vykdomų gyvensenos intervencijų su griežta mitybos korekcija rezultatai rodo, kad per dvi savaites tiek bendrojo, tiek blogojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų kiekį galime sumažinti 20 ir daugiau procentų“, – pasakojo gydytoja.

Tačiau maistas – ne vienintelis dalykas, galintis įtakoti blogojo cholesterolio atsiradimą. Statistika teigia, kad tam tikros kavoje esančios medžiagos taip pat gali didinti cholesterolio kiekį kraujyje. Tai unikalus atvejis, kai negyvūninės kilmės maisto produktas turi įtakos cholesteroliui.

„Kofeino poveikis yra ne vienprasmiškas. Ne visi vienodai toleruojame kofeiną, ne visų organizmai vienodai jį perdirba. Visa tai susiję su mūsų genetiniu paveldu.

Jei kalbėsime apie kavą plačiąja prasme, joje yra ir antioksidantų, kurie gali sveikatai daryti palankų poveikį. Kadangi atsirado įvairių duomenų, kad galimai kava didina cholesterolio kiekį kraujyje, į tai reikėjo pasižiūrėt šiek tiek giliau ir konkrečiau.

Gausus nefiltruotos kavos, 5 – 6 puodelių vartojimas per dieną, turi neigiamos įtakos organizmui. Jeigu mes kavą užplikome puodelyje, tuomet kavoje lieka daugiau tam tikrų medžiagų, vadinamųjų triterpenų, kurie didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Tačiau nuosaikus kavos vartojimas yra daugiau naudingas organizmui, nei sukelia rizikos“, – pasakojo specialistė.

Apie žalingus sveikatai Lietuvos žmonių gyvensenos bei mitybos įpročius ir statistiką kalbėjo ir ,,MANO vaistinės“ vaistininkas Tautvydas Endriukaitis.

„Pagal mirčių skaičių nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva, deja, vis dar užima pirmaujančią vietą. Todėl mes, vaistininkai, kartu su medikais keliame klausimą, kodėl gi taip nutinka.

Pastebime, kad viena iš ligų atsiradimo priežasčių yra netinkama mityba. Todėl dažnai ieškome būdų kaip galėtume žmonėms padėti“, – teigė vaistininkas T. Endriukaitis.

Norint apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, labai svarbu, kad žmogaus organizmas nestokotų medžiagų, kurios padeda stiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą.

„Moksliniai tyrimai teigia, kad mitybą naudinga papildyti teisingai subalansuotais maisto papildais. Ypač vertingi tie, kurių sudėtinių medžiagų naudingumas yra paremtas mokslinėmis studijomis.

Tokius papildus, kaip Cardioace, galima naudoti patogiai – išgeriant tik vieną tabletę per dieną. Vienas galingas derinys, padedantis palaikyti širdies sveikatą – omega3 papildai su kofermentu Q10 ir daugeliui lietuvių reikalingu vitaminu D.

Taip pat širdies darbą palaiko vitaminas B. Komplekse esantis česnako ekstraktas efektyviai palaiko kraujotakos veiklą. Tam tikri B grupės vitaminai, kartu su folio rūgštimi, palaiko homocisteino apykaitą.

O vitaminas C palaiko normalią kraujagyslių funkciją ir kartu su vitaminu E  bei mineralais cinku ir selenu padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Kas būtent ir yra svarbu kiekvieno žmogaus širdžiai“, – pasakojo vaistininkas.