Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje įtampa dėl COVID-19 nemažėja

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus COVID-19 būklę Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šiuo metu lygina su sunkia, stabilia ir gerėjančia paciento būkle.

„Vis dėlto džiaugtis dar negalime, bet kurią akimirką situacija gali pasikeisti.

Nerimo pasėjo praėjęs savaitgalis, nes vėl padaugėjo besikreipiančiųjų į ligoninę dėl COVID-19 ligos. Šeštadienį į Respublikinę Klaipėdos ligoninę atvyko 30 pacientų.

Tai nėra antplūdis, jeigu lyginti su piko metu, kai sulaukdavome 50-60 ligonių per dieną. Visgi stabilia situaciją vadinome, kai būdavo apie 20 pacientų per dieną.

Viliamės, kad praėjusio savaitgalio skaičių išaugimas vienkartinis, ir kol kas sunku pasakyti, kokia tikroji jo priežastis.

Mūsų prielaida, kad jis gali būti susijęs su tuo, kad daugėja žmonių, kurie pasiskiepijo prieš pusę metų ir jiems jau silpnėja skiepo sukelto imuninio atsako apsauga ir sykiu auga rizika užsikrėsti COVID-19.

Kitaip sakant, 6 mėnesiai yra tas terminas, po kurio vakcinos apsauga mažėja ir reikalinga pastiprinančioji skiepų dozė", - reziumavo D. Steponkus.

Trečiosios bangos uodega

„Nors užsikrėtimų COVID-19 nemažėja, tačiau jau nėra tiek daug pacientų, kuriems reikia pagalbos stacionare. Mes dabartinę situaciją vadiname “uodega„, kuri velkasi po piko“, - komentavo Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Zigmas Juzumas.

Anot pašnekovo, viruso plitimą visuomenėje rodo ir tai, kad daug pacientų atideda planines procedūras, operacijas dėl to, kad patys yra užsikrėtę COVID-19 arba jų artimieji serga.

Ligoninėje jau atkurta Ausų, nosies, gerklės skyriaus, Psichosomatinio skyriaus veikla. Po truputį grįžtama į įprastą darbo ritmą.

"Mes vis dar išgyvename trečiąją viruso bangą, o pasaulyje jau plinta nauja viruso atmaina omikron, kuri, anot specialistų, sukels ketvirtąją bangą.

Lietuvoje kol kas apie ją kalbame tik teoriškai. Gali būti, kad stacionaraus gydymo užsikrėtusiems šia viruso atmaina reikės mažiau. Situaciją stebime", - sakė direktoriaus pavaduotojas.

Iššūkius įveikė

Z. Juzumas priminė, kad Respublikinė Klaipėdos ligoninė apskritai nebuvo pritaikyta infekcinėms ligoms gydyti, tačiau susidūrus su situacija, kai per dieną į ligoninę atveždavo 50-60 užsikrėtusiųjų COVID-19, teko prisitaikyti.

"Kai prasidėjo pandemija, teko uždaryti kai kuriuos skyrius, juos atskirti ir teikti pagalbą sergantiesiems COVID-19 ir, žinoma, skubią pagalbą. Kovidiniams pacientams iš pradžių buvo atiduotas vienas korpusas, paskui - dar vienas.

Uždarytų skyrių medikai buvo perkelti teikti konsultacinę pagalbą pacientams poliklinikoje (Taikos pr. 103), Dienos chirurgijos centre Bokštų gatvėje, konsultacinėje poliklinikoje Herkaus Manto g. 49. Mūsų medikai ten konsultavo tūkstančius pacientų per savaitę.

Iššūkių buvo daug, bet sėkmingai susitvarkėme.

Kolektyvas tyliai, sunkiai, kantriai dirba. Skaudžiausia, kad, nepaisant titaniškų medikų pastangų, vis tiek daug pacientų, kuriems COVID-19 liga pasibaigia mirtimi. Šį rudenį, skirtingai nei praėjusiais metais, sirgo ir mirė daug jaunesni žmonės.

Nesinori moralizuoti, tačiau 90 procentų ligonių, patekusių į ligoninę, buvo neskiepyti.

Daugelis iš jų buvo vidutinio amžiaus ir, deja, neišgyveno. Dėl to yra labai skaudu.

Medikai sunkiai dirba dėl to, kad padėtų ligoniams. Jiems susitaikyti su pacientų mirtimi yra didžiulis psichologinis krūvis", - kalbėjo Z. Juzumas.

Skiepų nauda įsitikino patys

Respublikinės Klaipėdos ligoninės personalas su sergančiaisiais COVID-19 nuolat palaiko artimą kontaktą, nes ligoniams reikia atlikti įvairias medicinines procedūras, juos maitinti, vartyti ir t. t.

Iš pradžių buvo baisu, nes ligoninės personalas taip pat sirgo, buvo ir skaudžių netekčių.

Jau po pirmųjų skiepų sergančiųjų kolektyve žymiai sumažėjo. Pirmosios bangos metu vieną dieną į darbą neateidavo 100-150 COVID-19 užsikrėtusių medikų, o po skiepų visoje ligoninėje, kurioje dirba daugiau kaip 1 600 darbuotojų, būdavo tik po 3-4 ar iki 7 sergančiųjų. Po vakcinacijos nemirė nė vienas darbuotojas.

Tai yra argumentas iš mūsų patirties, kodėl reikia skiepytis nuo COVID-19. Mes akivaizdžiai matome skiepų galią ir situacijos skirtumą iki ir po vakcinacijos.

Dabar pastebime, kad skiepų galia silpnėja, į ligoninę jau patenka ir seniau paskiepyti ar sirgę pacientai. Jiems jau reikia pastiprinančios dozės", - teigė direktoriaus pavaduotojas.

Anot pašnekovo, šiuo metu apie 20 proc. gulinčiųjų ligoninėje yra vakcinuoti, 80 proc. - negavę nė vienos vakcinos.

Ne tik plaučių, bet ir kraujagyslių liga

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Audrius Anužis sakė, kad (pokalbio metu) jo vadovaujamame skyriuje gydomi 4 COVID-19 pacientai. Iš viso šis skyrius gali priimti 12 pacientų.

„Tipinis pacientas yra nesiskiepijęs, antsvorio turintis, cukriniu diabetu sergantis ir turintis per didelį kraujospūdį žmogus“, - reziumavo A. Anužis.

Vedėjas pažymėjo, kad COVID-19 yra plaučių ir kraujagyslių liga.

„Sergant diabetu kraujagyslės būna ir taip nukentėjusios, tad užsikrėtus COVID-19 iki reanimacijos trūksta labai nedaug. Iš tų, kuriems prireikia neinvazinės plaučių ventiliacijos, dar vienas kitas išsikapsto.

Tų, kuriems reikia invazinės plaučių ventiliacijos, mirtingumas yra per 90 proc.“, - konstatavo A. Anužis.

Anot pašnekovo, su laiku COVID-19 gydymo patirtis didėja, tačiau su delta banga padidėjo sergančiųjų mirtingumas.

"Ligoninė visomis priemonėmis, kurios reikalingos priimant COVID-19 ligonius, apsirūpinusi. Turime ir apsaugos priemonių ir aparatūros - kvėpavimo aparatų.

Palyginti su praeitų metų rudeniu, dabar situacija yra labai gera, tačiau nei brangiausia aparatūra, nei didžiausios medikų pastangos patekusiųjų į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių dažnai negelbsti", - apgailestavo pašnekovas.

Sloga ar reanimacija?

Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, anot A. Anužio, ligoniai dažniausiai praleidžia nuo 1 iki 10 parų. Ilgiausiai šiame skyriuje COVID-19 sergantis ligonis gulėjo 3 mėn.

„Laimei, jam ši liga baigėsi sėkmingai. Pas mus jis pateko praeitų metų gruodžio mėnesį. Šių metų liepą jau išėjo į darbą. Vyrui 47-eri. Aštuonis mėnesius buvo nedarbingas dėl tokios “juokingos„ ligos kaip COVID-19“, - pasakojo A. Anužis ir nuoširdžiai ragino žmones skiepytis.

„Skiepai tikrai padeda. Iš visų mūsų skyriuje atsidūrusių pacientų skiepytų buvo gal 10 procentų, o mirė nuo COVID-19 gal 4 ligoniai, bet su labai sudėtingomis gretutinėmis ligomis ir gerokai vyresnio amžiaus.

Kad nuo COVID-19 numirtų pilnai vakcinuotas ir gretutinių patologinių ligų neturintis žmogus - tokio atvejo nebuvo", - teigė Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas.

Tiems, kurie teigia, kad nėra skirtumo, skiepysies ar ne, vis tiek užsikrėsi, sakau, kad skirtumas tik toks, kad pasiskiepiję ir užsikrėtę susirgsite sloga, o nesiskiepiję ir užsikrėtę galite atsidurti reanimacijoje", - teigė A. Anužis.

Kosulį ne visada reikia slopinti

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos alergologijos skyriaus gydytoja Olga Merkutova-Petrošienė taip pat antrino, kad ligoninėje atsiduria daugiausia neskiepyti asmenys. Jie, anot pašnekovės, serga sunkiau ir ilgiau.

Į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos alergologijos skyrių, pasak O. Merkutovos-Petrošienės, dažniausiai patenka pacientai, kurių ligos eiga yra sunki, komplikuota plaučių uždegimo, kvėpavimo nepakankamumo.

„Tokiems ligoniams reikalingas intensyvus stebėjimas bei reguliarus būklės vertinimas“, - sakė gydytoja.

Anot pašnekovės, dažniausiai COVID-19 infekcija pažeidžia kvėpavimo takus, tačiau yra ir kitų formų, kurios pasireiškia įvairiais simptomais.

„Vienas iš dažniausiai pasireiškiančių simptomų - kosulys - yra apsauginis žmogaus refleksas. Todėl ne visais atvejais reikia jį slopinti. Lengvas kosulys gali tęstis net iki 6 mėnesių po pasveikimo.

Tačiau atsiradus dusuliui, tęsiantis karščiavimui, reikėtų nedelsiant pasirodyti gydytojui“, - įspėjo O. Merkutova-Petrošienė.

Pasak Pulmonologijos alergologijos skyriaus gydytojos, COVID-19 virusinė infekcija gali sukelti įvairių sutrikimų, todėl gydymas yra kompleksinis, apimantis įvairias sistemas.

„Ligos eigos prognozuoti negalime, ji dažnai komplikuojasi ūmiomis, su gyvybe nesuderinamomis būklėmis, kurioms, deja, negalime užkirsti kelio. Tam, be abejonės, įtakos turi tiek turimos lėtinės ligos, tiek vakcinacijos faktas“, - pažymėjo O. Merkutova-Petrošienė.

Pašnekovė pridūrė, kad lengvai persirgę COVID-19 dažniausiai jokių padarinių nejaučia. O patyrusiems ligos komplikacijas tenka dar ilgai minti gydymo įstaigų slenksčius.

„Jeigu COVID-19 komplikuojasi į plaučių uždegimą, pažeidimo vietoje susiformuoja fibrozė (randai). Priklausomai nuo randų apimties, pacientui gali pasireikšti dusulys, sausas kosulys.

Tokiais atvejais rekomenduojame kreiptis į pulmonologą, kuris, atlikęs papildomus tyrimus plaučių audinio pažeidimui nustatyti, sudaro reabilitacinio gydymo planą.

Tokiems pacientams labai svarbu efektyviai atkurti kvėpavimo funkciją, stiprinti kvėpavimo raumenis bei didinti fizinį pajėgumą", - patarė gydytoja.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.