Psichikos sveikata regionuose: kas pasikeitė po pandemijos

O mes patys jau beveik grįžome į seną, bet naują realybę. Tiesa, darbų ir pacientų dar kelerius metus į priekį turės ir psichikos sveikatos specialistai.

Stengiasi atvažiuoti pas žmones

Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbo specifika – dideliame plote aptarnauti daug žmonių, kurie pasklidę ne tik po atokius kaimelius, bet ir pats rajono centras išsibarstęs po tris lygiaverčius miestelius, o ir jie nutolę vienas kito.

Švenčionių rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Aloyza Aglinskienė pasakojo, kokiomis nuotaikomis ir kokiais darbais gyvena.

- Pirmasis klausimas, ar pasikeitė jūsų darbo formos bei apimtys popandeminiu laikotarpiu, galbūt tuomet ar dabar į jus kreipiasi daugiau žmonių?

- Logiška, kad dabar daugiau kreipiasi, nes prieš tai buvo nuotolinis darbas. Mūsų rajonas, žiūrint statistiškai, yra senstantis. Tad tos technologijos ir įrenginiai ne visiems buvo prieinami, o senjorai nelabai moka jomis naudotis. Tad dalyvių mūsų renginiuose buvo mažiau, nors mes stengėmės jų prikviesti. -

- Gal po pandemijos pamatėte poreikį diegti naujas priemones, psichikos sveikatai gerinti ar bent išlaikyti, sugrąžinti į prieš tai buvusį lygį?

- Psichikos sveikata yra vienas visuomenės sveikatos biurų prioritetų, kuriuos kelia Sveikatos apsaugos ministerija. Kiekvienais metais šiai sričiai yra skiriami didesni pinigai ir įvairios prevencinės priemonės. Mes lyg ir darome tą patį, bet ieškome naujovių, kaip tai pateikti, jog žmonėms būtų įdomiau.

- Papasakokite, kokias prevencines priemones šiuo metu vykdo jūsų biuras?

- Gydytojai jau gydo ligas, o visuomenės sveikatos biuras stengiasi užkirsti joms kelius.

Mūsų veikla apima labai daug temų: ir sveikatos sauga, ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, ir onkologinės ligos, traumos, širdies ir kraujagyslių ligos. Nuo pernai  yra fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos 65+ programa, patvirtinta ministerijos. Senjorai šauniai dalyvauja ir mes jais džiaugiamės. Dar dirbame ir su aplinkosauga.

- Ar po pandemijos nejaučiate poreikio didinti personalo skaičių?

- Biuruose yra patvirtintos pareigybės ir yra samdomi specialistai, o etatas priklauso nuo žmonių skaičiaus esančių rajone. Mūsų biuro specialistės taip pat dirba ir mokyklose, ten jų etatas priklauso nuo ugdymo įstaigoje besimokančių vaikų skaičiaus. Tad darbuotojų skaičiaus mes nelabai ir galime koreguoti, esame įstatyti į rėmus.

- Kur ir kaip Švenčionių rajone sudaromos galimybės konsultuotis su psichologais, dalyvauti paskaitose, mokymuose?

- Esame sudarę sutartis su dviem psichologais. Mes –kiek specifinis rajonas, nesame tik vienas miestas, rajono centras – Švenčionys, turime dar Pabradę ir Švenčionėlius bei kaimo miestelį Adutiškį. Tad tie du, pas mus dirbantys psichologai, apima visą rajoną.

- Jūsų nuomone, žmonės, gyvenantys rajonuose, ar jie netapo dar vienišesni per pandemiją?

- Mes tokio tyrimo kaip ir nedarėme. Labai gera idėja - renginių metu užduoti tokį klausimą.

Bet šiaip jaučiasi. Žmonės ne tik vienišesni, bet ir apatiški tapo. Be abejo, daug priklauso nuo žmogaus, koks jis buvo iki pandemijos.

- Ar taikote kokias nors priemones psichinei sveikatai gerinti ir socialinei atskirčiai mažinti?

- Į psichikos sveikatos stiprinimą įeina jau minėtų psichologų darbas, toliau turime du priklausomybių konsultantus, taip pat turime psichologinės gerovės mokymus ugdymo įstaigose ir darbovietėse po 40 akademinių valandų.

Kiekvienais metais juos vedame skirtingose įstaigose. Taip pat vedame savižudybių prevencijos mokymus „Asist“. Dar kviečiame lektorius, viena jų - Lidija Laurinčiukienė pas mus yra labai populiari. Tiek yra daroma vien su psichine gerove.

- O kaip su socialinės atskirties mažinimu?

- Pas mus gali ateiti ir dvejų metukų, ir iš kaimo žmogus. Galų gale, jeigu kažkur kažkas paprašo, mes irgi važiuojame. Organizuojame renginius ne tik biure Švenčionyse. Važiuojame į kaimus, į bibliotekas. Stengiamės, jog ne pas mus važiuotų, o mes pas žmones. Tad atskirties kaip ir nematome.

Pandemija paskatino ieškoti pagalbos sau

Kitame Lietuvos gale Kretingos rajone, Visuomenės sveikatos biuro direktorė Viktorija Arlauskienė dalijosi jau kiek kitomis įžvalgomis ir patirtimis.

- Kur ir kaip Kretingos rajone yra sudaromos galimybės konsultuotis su psichologais, dalyvauti paskaitose, ar mokymuose psichikos sveikatos temomis?

- Visu pirma visiems gyventojams yra skiriama iki 6 valandų nemokamų konsultacijų pas psichologą. Apie tai skelbiame ir vietinėje spaudoje, ir mūsų tinklalapyje ir dalijamės apie šią galimybę bendruomenėje.

Išskirtinai tik psichinei sveikatai skirtų renginių neturime, bet tema įtraukta į vieną programą, būtent streso valdymo tema į širdies ir kraujagyslių  bei cukrinio diabeto programoje, kuri pas mus vykdoma.

- Ar jūsų akimis žmonės, kiek tenka bendrauti su kolegomis, netapo dar vienišesni?

- Sunku taip dabar būtų pasakyti. Bet šiaip ir globaliai matome, jog pandemija paveikė. Bet taip, galime sakyti, kad jie tapo vienišesni, bet kartu tai paskatino juos labiau ieškoti pagalbos sau. Nes psichologais pas mus tikrai dirba išsijuosę, turi daug konsultacijų.

- Ar jūsų rajone yra taikomas priemonės psichinei sveikatai gerinti ir socialinei atskirčiai mažinti?

- Iš mūsų pusės ne. Vykdome tiktai grupines ir individualias konsultacijas.

- Ar pasikeitė jūsų darbo formos ir apimtys po pandemijos?

- Man labai sunku kalbėti, nes nuotoliu pandemijos metais nedirbau, grįžau jau po pandemijos, Man pasikeitimų jokių kaip ir nebuvo. Dirbau kaip ir visada nuoširdžiai ir daug.

Ko nebuvo iki tol, tai - nuotolinių mokymų, nuotolinių konsultacijų. Dabar yra tokia galimybė, bet po pandemijos matome, jog žmonės nelabai nori to nuotolio, jie nori ateiti gyvai, gyvai bendrauti ir taip gauti paslaugas. Nuotolinės konsultacijos labiau vyko pandemijos metu.

- Galbūt pastebite, kad padidėjo besikreipiančiųjų srautai? Galbūt yra padidėjęs susidomėjimas gauti specialisto konsultaciją?

- Iki pandemijos psichologo paslaugos mes neturėjome, ji atsirado tik jos metu. Tad taip, jos norinčių tikrai yra. O jeigu kalbant apie įprastas veiklas - mes visada turėdavome daug norinčių jose dalyvauti, tas išlikę ir dabar.

Apibendrinant atrodo, kad skirtingi, toliau nuo didmiesčių nutolę regionai iš pandemijos išsinešė kiek kitokias pamokas, ir jas skirtingai pritaikė popandeminiu laikotarpiu.

Bet abiejuose netrūksta žmonių, kurie kreipiasi ar ieško psichologinės pagalbos. Ir ten, ir ten jaučiamas padidėjęs tokių paslaugų poreikis bei didelės apkrovos psichikos sveikatos specialistų laukiamajame.