Psichikos sveikata: laiku kreiptis pagalbos trukdo ir mitai

Užsiėmimai – visą mėnesį

Šis mėnuo simboliškai sujungia dvi svarbias datas: rugsėjo 10-ąją minimą Tarptautinę savižudybių prevencijos dieną ir spalio 10-ąją – Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Lietuvoje šis projektas organizuojamas jau 11-ąjį kartą. Pernai startavę klaipėdiečiai pastebi, kad žmonėms trūksta informacijos apie teikiamas psichikos sveikatos paslaugas, neretai kreiptis laiku pagalbos trukdo ir įsisenėję mitai. Juos išsklaidyti pasiryžę specialistai siūlo pasinaudoti galimybe sužinoti, kaip pagerinti psichinę sveikatą.

„Įgyvendinant psichikos sveikatos strategijas ir reformas, psichiatrija Lietuvoje labai pasikeitė. Mūsų visuomenės suvokimas ir supratimas irgi keičiasi, tačiau iki šiol žmones dar lydi išankstinės nuostatos: gėdos jausmas kalbėti apie savo psichikos sveikatos sutrikimus, įsitikinimai, kad bus gydoma prieš jų valią, bus apribojamos jų teisės – šie įsitikinimai atgraso laiku kreiptis pagalbos“, - pastebi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vyresnioji slaugytoja Vidmantė Jonauskienė.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Terapinio ir socialinės pagalbos skyriaus vadovė Raimonda Jonušienė atkreipia dėmesį, kad dar nemaža dalis visuomenės tiki mitu dėl Bangų gatvės keliamų neigiamų asociacijų. Galbūt kitų didžiųjų miestų gyventojai, ieškodami pagalbos dėl psichinės sveikatos, yra gerokai drąsesni.

Konsultacijos – anoniminės

Pernai surengtas Atviros psichiatrijos mėnuo didesnio klaipėdiečių dėmesio sulaukė projektui artėjant į pabaigą, kai jau projekte dalyvavę asmenys pasidalijo savo patirtimi ir paskatino drąsiau kreiptis pagalbos savo aplinkos žmones. Specialistai sulaukė daug klausimų dėl vaistų vartojimo, bendravimo su paaugliais, psichikos sutrikimų simptomatikos ir kitų. Pastebėta, kad ne visiems buvo drąsu ateiti po vieną, kai kurie atėjo su lydinčiu žmogumi.

Psichiatrijos filialo komandos visą mėnesį organizuojami renginiai padės geriau susipažinti su teikiamomis paslaugomis, išbandyti įvairias terapijas, rasti atsakymus į rūpimus klausimus, sulaukti pagalbos ar net paneigti asmeninius mitus. Psichiatrijos filialo specialistai yra atviri ir pasiruošę pasikalbėti visais psichikos sveikatos klausimais, kviesdami visus gyventojus, kurie ieško psichikos sveikatos specialistų pagalbos, ypač tuos žmones, kurie nedrįsta atvykti pagalbos oficialiai, nedrįsta klausti, domėtis teikiamomis paslaugomis, taip pat bus galimybė dalyvauti pažintiniuose terapiniuose užsiėmimuose. Visos vaikų ir suaugusiųjų konsultacijos yra anoniminės. Daugiau informacijos apie teikiamas konsultacijas / užsiėmimus galima rasti ligoninės tinklalapyje www.rkligonine.lt ir feisbuko paskyroje.

Gauti pagalbą – ne gėda

Diagnozių, draudžiančių dirbti tam tikrus darbus, sąrašas yra nuolat peržiūrimas ir ligų šiame sąraše lieka vis mažiau. Pavyzdžiui, medicinos darbuotojams sąraše apskritai neliko nė vienos psichikos ligos, o ir kitų specialybių darbuotojams ribojančių galimybes dirbti ligų sąrašas strumpintas.

„Peržengus psichiatro ar psichologo kabineto slenkstį gyvenimas nesibaigia. Atvirkščiai, gyvenimo kokybė gerokai pagerėja. Neturėtų būti gėda gauti pagalbą. Nesprendžiamos bėdos tik gilėja. Puikybė prašyti pagalbos mums dažnai pakiša koją, bet specialistas visada įvertins situaciją ir patars, kaip gyventi toliau“, - atkreipia dėmesį Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vyresnioji socialinė darbuotoja Ilmara Noreikienė.

R. Jonušienė teigė, kad jei liga nėra tinkamai gydoma, ji tampa lėtine, o ją gydyti yra daug sudėtingiau. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, tuo anksčiau nustatoma liga ir tuo sėkmingiau ji gydoma. Terapinio ir socialinės pagalbos skyriaus vadovė paminėjo ne tik stacionarų, bet ir gydymą dienos stacionare, kur pacientai, gyvendami savo įprastoje aplinkoje, dienos metu gauna kokybišką medikamentinį ir terapinį gydymą.

„Psichikos sutrikimų ir susirgimų yra įvairių, jų gydymo eiga ir laikotarpis kiekvienu atveju yra individualus ir skirtingas, tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau bene svarbiausi yra artimųjų palaikymas ir paties sergančio asmens nuostatos ir įsitikinimai“, - nuramino specialistė.

Gyvenimo trukdis – emocijos

Nemažą dalį besikreipiančių pagalbos žmonių sudaro asmenys, sulaukę pensinio amžiaus. „Atrodo, žmogus turėtų džiaugtis savo gyvenimo rudeniu, bet nieko panašaus. Jei nesusiklostė santykiai šeimoje, vaikai būna užaugę, darbingas amžius artėja prie pabaigos, tokiam žmogui reikia save surasti iš naujo. Panašių dalykų gali nutikti bet kurioje amžiaus grupėje“, - sakė Terapinio ir socialinės pagalbos skyriaus vadovė.

Dvasinės sveikatos bėdos gali pasireikšti įvairiais kūno skausmais. Tokie pacientai dažnai varsto gydytojų duris, nerasdami atsakymo, kas lemia blogą savijautą. Dažnu atveju tai būna psichosomatiniai sutrikimai. Tačiau patarimą kreiptis pagalbos į psichinės sveikatos specialistą pacientas ignoruoja - atsakomybę perkelia specialistams, į kuriuos kreipėsi.

Kada kreiptis pagalbos į psichinės sveikatos specialistą? „Jeigu žmogus jaučia, kad kažkas ne taip, visada galima ateiti pasikonsultuoti“, - paaiškino I. Noreikienė.

R. Jonušienė antrino kolegei, kad pagrindinis veiksnys dėl pagalbos poreikio – trukdančios gyventi emocijos. „Jei galvoje kirba mintis, kad gal man reikia pagalbos, – ateikite ir kreipkitės. Geriau ateiti pasikonsultuoti ir nuraminti save. Kartais apie pagalbos poreikį signalizuoja kūnas, kai jaučiame nerimą ar miego sutrikimus, vengimą bendrauti slepiame žalingais įpročiais“, - paaiškino ji.