Po rūgštaus valgio dantų reikėtų nevalyti bent pusvalandį: odontologė paaiškino, kas gali nutikti

Dantų ėduonis – viena labiausiai paplitusių burnos ertmės infekcinių ligų. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik paveldimumas ar netinkama mityba – didžioji dalis dantų ėduonies atvejų atsiranda dėl netinkamos burnos higienos.

Nedaugelis susimąsto, kad norint prižiūrėti dantis tinkamai, burnos higienos priemones būtina pasirinkti individualiai, atsižvelgiant į esamą dantų būklę.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama apie dantų emalio apsaugą nuo pažeidimų bei kaip teisingai derėtų naudoti tokias dantų valymo priemones, kaip dantų šepetėlis ar pasta, kad sumažintume dantų ėduonies atsiradimo riziką.

Kaip teigė laidoje kalbėjusi gydytoja odontologė, klinikos „Dentiste“ įkūrėja Natalija Fedotova, balti ir gražūs dantys visais laikais buvo patrauklumo ir geros sveikatos požymis. Todėl nenuostabu, kad net apie 90 procentų žmonių yra nepatenkinti savo dantų spalva, forma ar padėtimi.

„Grožio kultas egzistavo visais laikais. Mes sakome, kad dabar gyvename grožio eroje, bet aš manau, kad tai netiesa. Visuomet egzistavo tam tikros grožio siekiamybės.

Dabar žmonės labai daug dėmesio skiria savo šypsenai. Visi nori kuo baltesnių, gražesnių, kartais didesnių ar mažesnių dantų. Tai yra skonio reikalas. Tačiau labai svarbu, kad turimi dantys tiktų prie veido bruožų“, – kalbėjo odontologė N. Fedotova.

Anot specialistės, taip pat labai svarbu, kad dantys būtų sveiki, todėl itin daug dėmesio reikėtų skirti dantų priežiūrai namuose. Svarbiausia suprasti, kad turime saugoti dantų emalį, nes būtent jis dengia ir saugo visas danties struktūros dalis.

„Natūralus danties emalis gali būti nuo šviesiai gelsvos iki pilkšvai baltos spalvos. Žmogaus dantų spalva priklauso nuo genetikos, etno grupės, amžiaus. Dylantis emalis plonėdamas labiau peršviečia dentiną ir dėl to dantys gelsvėja“, – žiniomis dalinosi odontologė.

Kalbėdama apie gydomą ir estetinę dantų procedūrą – dantų plombavimą, odontologė N. Fedotova teigė, kad tokia procedūra yra parenkama kiekvienam individualiai, atsižvelgiant net į kelis aspektus.

„Tokios plombinės medžiagos, kurias naudojame mes, negalėtume naudoti, pavyzdžiui, plombuojant japono dantų, nes jo dantų struktūra ir spalva yra visiškai kitokia.

Yra atlikti moksliniai tyrimai, kurie teigia, kad danties spalva, emalio skaidrumas ir visa danties struktūra priklauso ir nuo odos spalvos.

Pas juodaodžius dantų spalva yra vienokia, pas azijiečius kitokia, o pas mus – dar kitokia. Šiaurės Europos gyventojų dantų spalva yra šviesi, bet ne per balta, ir šiek tiek skaidri“, – pasakojo odontologė.

Labiausiai dantų emalį žaloja vadinamas dantų griežimas naktimis ir stiprus sukandimas – dėl to atsiranda emalio įtrūkimai, jis labiau dyla.

Anot specialistės, būtent šią danties struktūrą skirtingai veikia tam tikras maistas.

„Sakoma, kad rūgščios daržovės, rūgštūs vaisiai ar daug ląstelienos turintis maistas yra labai sveika. Tačiau nuo rūgščių poveikio emalis minkštėja ir jeigu mes pulsime po tokio maisto vartojimo nedelsiant valyti dantis su šepetėliu, mes galime pažeisti suminkštėjusį emalį.

Todėl labai svarbu, kad po rūgštaus maisto vartojimo, mes nevalytume dantų bent pusę valandos. Atvirkščiai yra su produktais turinčiais daug cukraus ir angliavandeniais.

Pastarieji, patekę į burnos ertmę, maitina bakterijas. Tuomet tos blogosios bakterijos valgydamos angliavandenius išskiria rūgštis, tirpdo emalio kristalus ir taip atsiranda dantų kariesas“, – apie burnoje vykstančius procesus pasakojo pašnekovė.

Kaip teigė odontologė N. Fedotova, dantų apsauginis sluoksnis – emalis – yra kiečiausias audinys žmogaus kūne. Jame yra daugiausia mineralinių medžiagų, kurių priklausomai nuo aplinkybių gali imti mažėti.

„Demineralizacijos ir remineralizacijos procesai mūsų burnos ertmėje vyksta nuolat. Demineralizacija – tai emalio kristalų tirpimas, veikiant bakterijų išskiriamoms rūgštims, kurios minta angliavandeniais.

O remineralizacija – tai procesas, kuomet tie kristalai yra atstatomi. Mūsų seilės yra tų kalcio, fosfato ir florido jonų nešėjai. Tie jonai, besiskverbdami į dantį, atstato suirusius emalio kristaliukus.

Juos atstatyti mums gali padėti daug dalykų – mityba, papildomos priemonės, kaip dantų pasta ar vitaminai. Žinoma, visus mikroelementus ir vitaminus mes turime gauti iš pilnavertės mitybos. Tai yra viso ko pagrindas.

Bet, manau, kad papildų naudojimas tikrai nepakenks kovojant su tam tikrais dalykais. Pavyzdžiui, vitamino D gyvenantiems žmonėms Lietuvoje trūksta nuolat.

Vitaminas C yra visa ko profilaktika, cinkas padeda kovoti su uždegimais, kalcis ar floridas – mikroelementai, veikiantys kaulus“, – žiniomis dalinosi specialistė.

Norint kuo ilgiau išsaugoti sveikus dantis, reikia juos valyti du kartus per dieną, naudoti tarpdančių siūlą, tinkamus dantų šepetėlius ir būtinai valyti liežuvį.

Kalbėdama apie tinkamą dantų priežiūrą specialistė pabrėžė – dantų sveikatai čia didelė įtaką daro ir reguliariai keičiamas dantų šepetėlis.

„Dantų šepetėlis gali tarnauti apie 2 – 3 mėnesius arba kol neišsiskirs jo šereliai. Jei dantų šepetėlio šereliai yra išsiskėtę, pabandykite su juo išvalyti kriauklę. Tokiu šepetėliu nebus galima gerai nuvalyti net lygaus paviršiaus, o ką jau kalbėti apie tarpdančius. Todėl dantų šepetėlius reikia keisti kur kas dažniau“, – kalbėjo odontologė N. Fedotova.

Savo dantų puoselėjimo kelione sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ pasidalino ir verslininkė, dovanų butiko „Gurmena“ įkūrėja Lina Vyšniauskienė.

Moteris pripažino, kad norėdama turėti gražią šypseną, ji turėjo įdėti nemažai laiko bei pastangų ir, žinoma, į tai investuoti.

Tačiau, anot Linos, tokia šypsenos tobulinimo kelionė atnešė labai naudingų rezultatų – moteris ne tik susikūrė estetišką šypseną, bet ir sužinojo kaip taisyklingai derėtų ją prižiūrėti.

„Praeitą sezoną turėjau daug reikalų su odontologijos klinikomis, susidūriau su ilgai trukusiu dantų gydymu. Labai dažnai besilankydama pas odontologus supratau, kad nieko nenusimaniau apie dantų priežiūrą. Mes visi žinome, kad reikia valytis dantis.

Tai yra geros dantų priežiūros pagrindas. Tačiau mes visiškai nenutuokiame, kokios sudėties dantų pasta mums yra tinkama. Jeigu mums atliktas estetinis dantų plombavimas, mums tiks žemo ambrazyvumo pasta, jeigu dantys natūralūs, galime naudoti kitą pastą.

Taip pat sužinojau, kad dantų pastos gali būti ir geliniame pavidale. Gydydama savo dantis atradau daug dalykų, kurių tikrai nežinojau“, – savo patirtimi dalinosi L. Vyšniauskienė.

Kaip teigė moteris, šioje dantų puoselėjimo kelionėje ji atrado ir dar vieną veiksmingą būdą, padedantį tausoti ne tik dantis, bet ir visą burnos ertmę.

„Džiaugiuosi, kad žmonės nori turėti ne tik gražius, bet ir sveikus dantis. Norint juos tokius turėti, reikėtų pradėti nuo dantų priežiūros ir gydymo.

Puoselėdama savo šypseną atradau maisto papildus Piuma, kurie skirti dantų emalio atstatymui, kovoja su kariesu ir tausoja burnos ertmę. Šiuose papilduose gausu hialurono. Rinkoje tai yra naujovė“, – apie atrastą dantų puoselėjimo būdą pasakojo pašnekovė.

Anot L. Vyšniauskienės, tokie atrasti burnos ertmės ir dantų puoselėjimo produktai – ne viskas. Begražinant savo šypseną, moteris išsiugdė ir dar vieną naudingą įprotį.

„Taip pat pradėjus lankytis pas odontologus, atsirado įprotis dažniau keisti dantų šepetėlį. Pripažinkime, kad tai daro ne visi. Mano atrasti dantų šepetėliai Piuma turi kalendorių, kuris primena, kad po 3 mėnesių pradėjus naudoti turimą šepetėlį, laikas jį keisti nauju“, – atradimais dalinosi moteris.

Dovanų verslą sukūrusi Lina laidoje taip pat pasakojo, jog pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama ypatingiems ekologiniams sprendimams, kuriant įvairiausius žmonėms reikalingus produktus.

Visai neseniai moteris dalyvavo konferencijoje Italijoje, kur buvo pristatytos ir naujausios burnos higienos priemonių gamybos tendencijos.

„Šiai dienai gaminti tvariai nebepakanka. Reikia produktus taip pat gaminti gražius ir estetiškus. Konferencijos, kurioje dalyvavau, pranešimo pagrindinis tikslas buvo paaiškinti, kad tvarumas yra suderinamas su estetika.

Sužinojau, kad, pavyzdžiui, dantų šepetėlis gali būti pagamintas iš perdirbto plastiko, bet jame gali būti impregnuotas vitaminas C. Tokio dalyko dabar pasaulyje nėra.

Tai visiška naujovė. Sąlytyje su vandeniu tas vitaminas C išsiskiria ir taip pagerina mūsų dantenų būklę. Toks dalykas yra ypač rekomenduojamas tiems, kas turi jautrias ar kraujuojančias dantenas“, – pasakojo moteris.

Kalbėdama apie šypsenos puoselėjimą, L. Vyšniauskienė teigė, kad šiuolaikinis žmogus nori turėti ne tik gražią šypseną. Jam svarbi ir aplinka, kurioje jis gyvena. Vonios kambarys, kur laikomi visos dantų priežiūros priemonės – ne išimtis.

Anot pašnekovės, jos atrasta dantų priežiūros linija Piuma ne tik puikiai tinka dantų puoselėjimui, bet ir dera kartu su vonios interjeru.

„Tokie dantų šepetėliai – tikra revoliucija, kalbant apie vonios interjerą. Juos atradusi pastebėjau, kad vonios interjeras pasidarė išbaigtas, viskas tarpusavyje suderėjo.

Dabar atėjus svečiams nereikia pulti paslėpti šepetėlių. Tai yra tikras pavyzdys, kaip turėtų atrodyti vonia“, – kalbėjo L. Vyšniauskienė.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder