Perteklinis mirčių skaičius šokiruoja: jei kovotume kaip švedai, būtume išsaugoję 4500 gyvybių

Vakar vykusioje spaudos konferencijoje socialdemokratas Julius Sabatauskas pranešė, kad kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, prašydamas atlikti tyrimą dėl rekordinio Lietuvos gyventojų mirtingumo pandemijos metu.

Jau ir politikai supranta, kad tai - apribotų gydymo paslaugų pasekmė. „Perteklinių mirčių kiekis pandemijos metu šalyje siekia daugiau kaip 9 tūkst., taigi beveik pustrečio karto viršija žmonių, mirusių nuo COVID-19, kiekį.

Tokią situaciją mes siejame su medicininių paslaugų teikimo ribojimais.

Visgi drįstame teigti, kad kitų šalių, tokių kaip Švedija ir Suomija, praktika rodo, kad tuometinių valdančiųjų pasirinktas kelias buvo klaidingas. Galėjome teikti medicinines paslaugas ir taip išsaugoti didžiąją dalį gyvybių.

Tik Bulgarija ir Rumunija 2020 metus baigė prasčiau nei mes, o štai Švedija sugebėjo išsaugoti 2 kartus, Estija - 3, o Danija ir Suomija - 6 kartus daugiau gyvybių nei mes.

Jei Lietuvos kovos su COVID-19 efektyvumas atitiktų Švedijos lygį, nuo pandemijos pradžios būtume išsaugoję maždaug 4500 gyvybių, o jei elgtumėmės taip pat racionaliai kaip Suomija, išsaugotų gyvybių skaičius siektų net 7500.

Matau pavojingą tendenciją, kai Vyriausybė išimtinai koncentruojasi tik į karantino režimo valdymą, tačiau visiškai ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius yra šokiruojantis", - konferencijoje sakė J.Sabatauskas.

Politiko teigimu, I.Šimonytės Vyriausybė susiklosčiusios situacijos neanalizuoja. Tai rodo, kad šis klausimas valdantiesiems nesvarbus: „Vyriausybė nemato šių šiurpių skaičių.

Deja, valdantieji išimtinai sprendžia karantino valdymo ir vakcinavimo klausimus. Sprendžia, kada riboti, o kada leisti judėjimą. Kada atidaryti parduotuves ir barus, kokius paramos paketus skirti verslui. Ir visiškai ignoruoja susikaupusią žmonių, kuriems būtinos medicininės paslaugos, eilę.

Daugelio medikų, ypač kaimiškose savivaldybėse, darbas 2020 metais Lietuvoje buvo sustabdytas nuo kovo iki gegužės. 2020 metų vasarą tuometinėje Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybėje pradėta kalbėti apie sveikatos paslaugų atkūrimo tikslingumą.

Šį klausimą tęsia ir dabartiniai valdantieji, bet kalbos ir lieka tik kalbomis, nes net deklaruojant siekį didinti paslaugų apimtį, paskiepijus daugumą medikų, karantino pradžioje įvesti paslaugų teikimo reikalavimai nebuvo sušvelninti.

Iki pandemijos buvusi sveikatos paslaugų apimtis nėra atstatyta iki šiol, o valdantieji dėl smukusio paslaugų vartojimo linkę kaltinti bijančius pacientus ir net nebando aiškintis, kodėl po užsiregistravimo pastariesiems dažnai ilgiau nei mėnesį tenka laukti vizito pas šeimos gydytoją."

Perteklinių mirčių Lietuvoje ir kitose Europos šalyse statistiką analizavęs buvęs sveikatos apsaugos ministras dr. Gediminas Černiauskas nurodo, kad Lietuvos situacija - viena prasčiausių Europoje.

„Jei palygintume visas Europos Sąjungos valstybes praėjusiais metais pagal tą patį kriterijų - kiek praėjusiais metais padaugėjo mirčių, lyginant su 2019 metais, pamatysime, kad Lietuva yra trečia nuo galo.

Blogiau atrodo tik Rumunija ir Bulgarija, o tokios šalys kaip Švedija, iš kurios mūsų valdantieji praėjusių metų pavasarį šaipėsi kaip iš blogiausio pavyzdžio, pasiekė du kartus geresnį rezultatą", - sako G.Černiauskas.

Jis primena: Seimo analitikų surinkta medžiaga rodo, kad 2020 metų pavasarį, pavyzdžiui, Suomijoje jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas, todėl ši šalis yra viena iš sėkmingiausiai pandemijai atsispyrusių ES šalių.

„Analitikai surinko informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų ribojimus ES narėse pirmojo COVID-19 karantino laikotarpiu iš 16 ES valstybių. Nė viena šių valstybių 2020 metų pavasarį nebuvo apribojusi sveikatos paslaugų teikimo taip stipriai kaip Lietuva", - teigia G.Černiauskas.

Jo minimame tyrime nurodoma, kurios valstybės nuo griežtų draudimų susilaikė ir apsiribojo tik rekomendacinio pobūdžio priemonėmis (Austrija, Ispanija).

Dar kitose šalyse buvo nuspręsta apriboti tik privataus sektoriaus teikiamas paslaugas, o viešosiose gydymo įstaigose beveik visos paslaugos liko prieinamos (Estija, Liuksemburgas).

Pavyzdžiui, Ispanijoje priimtuose teisės aktuose dėl gydymo paslaugų apribojimo buvo numatyta galimybė autonominėms bendruomenėms savarankiškai priimti sprendimus, tačiau šios priemonės turi būti taikomos palaipsniui, racionaliai naudojant turimus žmogiškuosius išteklius, tačiau netaikant jų nėščioms moterims.

Interviu su Marijampolės ligoninės chirurgu - ortopedu Gediminu AKELAIČIU:

Gediminas Akelaitis /suduvosgidas.lt/ nuotr.

- Ar ne laikas pripažinti, kad gydymo paslaugų apribojimas buvo didelė klaida?

- Tai akivaizdu. Dabar kalbama apie padidėjusį mirčių skaičių, bet to ir buvo galima tikėtis. Karantine gyvename jau daugiau kaip metus. Darbo intensyvumas gydymo sektoriuje padidėjo, bet darbuotojų - nepadaugėjo.

Specialistų niekas papildomai nepriėmė, o vietoj to visi diagnostikos specialistai buvo numesti į „kovidinius" skyrius, sustabdžius įprastą jų darbą.

Lyg jokių kitų ligų nebūtų likę. O dviejose vietose žmogus dirbti negali.

Tad natūralu, kad gydymo įstaigose sustojo operacinių darbas. O tai yra gydymo įstaigos širdis. Kaip tuomet gali nebūti užleistų ir negydomų kitų ligų? Tai natūralus rezultatas, kurio reikėjo tikėtis. Tokie pacientai, negavę gydymo, atvežami tada, kai reikalinga būtinoji pagalba. Tačiau dažnai tokiais atvejais jau negalime padėti, nesame dievai.

- Kas turėtų prisiimti už tai atsakomybę?

- Tie, kas priėmė gydymo paslaugų apribojimo sprendimus ir vėliau juos tęsė. Tai yra Seimas, Vyriausybė ir prezidentas. Nes situacija negerės. Juk neatlikus pacientui diagnostikos, jo liga tik sunkėja.

O gydymas per nuotolį yra tik imitavimas. Nepamatęs paciento, jo nepalietęs, „nepaklausęs", negaliu susidaryti pirminės nuomonės, kokius tyrimus jam reikia skirti. Tik iš tyrimų rezultatų galima spręsti, kokį gydymą jam skirti.

Dažniausiai nuotolinis gydymas baigiasi vaistų išrašymu ir patarimu, kad kai bus blogiau, pacientas tiesiog skambintų greitajai.

Blogiausia, kad žmogus gali papasakoti ne tuos simptomus, kurie yra svarbiausi. Pabendravęs su mediku, pacientas nurimsta, manydamas, kad jau gavo gydymą. O liga gali likti nediagnozuota ir progresuoti toliau.

Bet nepanašu, kad politikus domina reali situacija, nesvarbu, ar jie pozicija, ar opozicija. Pakalbėjimas spaudos konferencijoje nieko neišspręs. Reikia kalbėti su medikais, kurie mato realią situaciją ir priimti konkrečius sprendimus.

- Kodėl medikai, matantys realią situaciją, neprotestuoja, nebando pasipriešinti?

- Medikų niekas neklausė. Klausoma tik tų, kurie yra palankūs arba sėdi patogiose vietose. Jiems tokia situacija yra naudinga. Vyksta propaganda į vienus vartus, skelbiant gąsdinančią statistiką.

Bet jeigu mums kasdien skelbiama, kiek žmonių mirė nuo koronaviruso, tai reikėtų skelbti, kiek iš viso jų mirė Lietuvoje per dieną ir nuo kokių ligų. Tačiau už tai turbūt niekas nemoka, o už koronaviruso reklamą moka gerai.