Perspėjo tuos, kurie nuolat išgyvena stresą: poveikis jūsų širdžiai gali būti lemtingas

Tai turi įtakos širdies ir kraujagyslių sutrikimams, nuo kurių kasmet miršta apie 17 mln. žmonių. Apie šią problemą, kitus galimus streso padarinius bei valdymo būdus pasakoja BENU vaistininkė Laura Mockutė. 

Nuo įtampos sutrinka širdies darbas 

Greitas gyvenimo tempas ir tobulybės siekimas kelia įtampą. Žmogus nejučia atsiduria tarsi užburtame rate, kuris bėgant laikui iššaukia lėtinį stresą, dažniausiai suprastėja ir mityba. Pasak vaistininkės Lauros Mockutės, stresas yra susijęs su bendra asmens fizine ir emocine sveikata, todėl kiekvienas jaučiame nevienodas jo pasekmes. 

Egzistuoja dvi streso rūšys: ūmus arba lėtinis. Specialistės teigimu, priešingai nei lėtinis stresas, kurį suformuoja nuolatinė įtampa ir nuovargis, trumpalaikis stresas ilgalaikės žalos žmogaus organizmui nedaro.  

„Lėtinis stresas išsekina organizmą, sumažėja imuninės sistemos atsparumas. Jis gali sukelti skydliaukės problemų, aritmiją, cukrinį diabetą ir kitas endokrinologines ligas. Didėja tikimybė susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Natūralu, kad streso sukeliami negalavimai labiau veikia vyresnio amžiaus žmones – jiems būdingos lėtinės ligos, todėl ir sutrikimus pakelti sunkiau nei jaunesniems“, – priduria L. Mockutė. 

Vaistininkė pažymi, kad nuo streso rūšies priklauso žmogaus elgsena ir mityba. Patiriantis stresą asmuo paprastai arba persivalgo, arba badauja. Tai atitinkamai vadinama emociniu valgymu ir emociniu nevalgymu. Be to, atsiranda rizika išsivystyti šiuo metu itin plačiai paplitusiems valgymo sutrikimams. 

„Esant nuolatiniam lėtiniam stresui antinksčiai gamina daugiau streso hormono kortizolio, kuris išbalansuoja ne tik visų hormonų darbą, bet ir gliukozės išskyrimą bei gliukozės virškinimą, imuninę sistemą ir kraujo spaudimą.

Dėl didžiulio streso kiekio sutrinka visa širdies veikla, organų aprūpinimas deguonimi, padidėja pulsas, intensyvėja širdies ritmas, gali pakilti kraujospūdis ir atsirasti širdies sutrikimųׅ“, – dėsto BENU specialistė. 

Moksliniai tyrimai rodo, kad tipiškos streso sukeltos ligos – hipertonija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė, migrena. Jis turi įtakos ir koronarinės kraujotakos prastėjimui. Ūmus stresas neretai gali tapti  ir kitų širdies problemų priežastimi.

Statistika byloja, jog tie, kurie patiria ilgalaikį dvasinį stresą, dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų.  

Tinkamas maistas ir judrumas mažina streso kiekį 

Mityba atlieka svarbų vaidmenį hormonų svyravimuose. Pagrindinis produktas, kuris didina streso hormono išsiskyrimą, yra cukrus, tad vaistininkė pataria jo kaip įmanoma labiau vengti. Pasak L. Mockutės, taip pat reikėtų atsisakyti energinių gėrimų, dėl kurių gali išsivystyti nemiga, mažiau vartoti uždegimą sukeliančių, perdirbtų maisto produktų ir vietoje jų rinktis visagrūdžius.  

„Internete gausu straipsnių ir publikacijų apie tai, kas yra sveika mityba ir kuo ji naudinga organizmui, todėl lieka tik atsirinkti patikimą ir sau naudingą informaciją arba pasitarti su specialistu, kuri padės tinkamai įsivertinti sveikatos būklę ir savo poreikius.

Svarbu aklai nepasikliauti reklamomis socialiniuose tinkluose ar televizijoje, išmokti skaityti ir analizuoti produktų sudėtis“, – apie vis populiaresnį ir aktualesnį sveikos gyvensenos kultą pasakoja specialistė. 

L. Mockutė rekomenduoja atsakingai ir atidžiai plauti vaisius ir daržoves – tai padės išvengti kaip įmanoma daugiau pesticidų, kurie irgi turi įtakos hormonų balansui. Taip pat pataria atsisakyti trintų vaisių kokteilių. Geriau rinktis vaisius valgyti atskirai, į mitybos racioną įtraukti daugiau baltymų ir skaidulų turinčių produktų.



Sutrinto maisto nerekomenduojama valgyti dažnai, nes tai turi nepalankų poveikį virškinimo sistemai. Valgydami kietą maistą, pirmiausiai jį sukramtome, kramtymo metu išsiskiria seilės. Po to maistas per stemplę nukeliauja į skrandį, kur prasideda virškinimo procesas.

O sutrinto maisto kelias yra kur kas greitesnis. Tai gali paskatinti vidurių užkietėjimą, nes lėtėja žarnyno peristaltika.

Net žaliuosiuose kokteiliuose gali būti per daug nepageidaujamų kalorijų, cukraus ir riebalų. Kokteiliai, kurie paskaninami įvairiomis sėklomis, riešutais, visuomet bus kaloringesni.

Anot BENU vaistininkės, atitolinti širdies ir kraujagyslių sutrikimus galima sveika ir visaverte mityba, dideliu kiekiu išgeriamo vandens, fiziniu aktyvumu. 

„Streso valdymui būtinas sveikas gyvenimo būdas: kokybiškas poilsis, geras darbo bei poilsio režimas, kokybiškas miegas ir aktyvus laisvalaikis“, – tikina ji bei priduria, jog ir kvėpavimo pratimai, joga, meditacija gali padėti suvaldyti stresą ir sumažinti kortizolio išsiskyrimą.  

L. Mockutė primena, jog ne mažiau svarbus teisingas Omega-3, Omega-6 ir Omega-9 riebalų rūgščių santykis, tinkamas vitaminų ir mineralų kiekis organizme, mat tai prisideda prie širdies darbo gerinimo. Taip pat specialistė ragina nepamiršti vartoti ir kitų medžiagų, stiprinančių imunitetą: vitaminų C ir D, cinko bei seleno.