Pandemijos fronte yra ir gerų žinių

Savo ruožtu, NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė akcentuoja ir prevencijos priemonių svarbą, nepriklausomai, ar esame pasiskiepiję, ar ne.

Protrūkių žemėlapyje matomas pauzės ugdyme efektas

Daugiausia aktyvių protrūkių – 645 – fiksuota ugdymo įstaigose, tačiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, jų registruota beveik 12 proc. mažiau.

Anot specialistų, tai yra geras ženklas, reiškiantis, kad pavyks išvengti epidemiologinės situacijos perkaitimo ugdymo įstaigose.

 Savo ruožtu, epidemiologai primena, kad ypač svarbu nepamiršti profilaktinio vaikų pasitikrinimo prieš grįžtant į mokyklas po atostogų – tai taip pat gali svariai prisidėti prie epidemiologinės situacijos gerėjimo.

Praėjusią savaitę mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių registruota ir gydymo įstaigose. Jų specialistai visoje Lietuvoje fiksavo 67, prieš savaitę – 90.

Dar vienoje svarbioje srityje, kur praėjusį rudenį situacija buvo ypač įtempta – socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – pirmąją lapkričio savaitę registruota 18 aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių – lygiai tiek, kaip ir savaitę prieš tai.

Palankios tendencijos praėjusią savaitę fiksuotos ir gamybos sektoriuje, čia 15 proc. mažiau išaiškinta židinių – registruotas 51 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis.

Nežymus, tačiau aktyvių protrūkių mažėjimas stebimas ir maisto pramonės, statybų, logistikos ir transporto, žemės ūkio, paslaugų sektoriaus įmonėse. Jis siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.

Užsikrėtimų koronavirusu daugėjo siuvimo, prekybos sektoriaus įmonėse. Atitinkamai registruoti šeši (prieš savaitę – keturi) ir 29 (prieš savaitę – 26) aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.

Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje iš viso fiksuoti 928 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, ankstesnę savaitę jų buvo 1056.