Nerimaujate? Vaistininkė ragina nenumoti ranka ir įspėja apie pasekmes sveikatai

Laiku nesureagavus, išsivystę nerimo sutrikimai gali lemti ne tik psichologines problemas, bet ir daugybę kitų negalavimų. „Eurovaistinė internetu“ vaistininkė Vilija Navikienė pasakoja, kaip atpažinti pirmuosius grėsmingus signalus ir kaip padėti sau nusiraminti.

„Nerimas – tai viena iš temų, dėl kurios su mūsų vaistininkais gyventojai internetu ar telefonu konsultuojasi dažniausiai. Pastebėjome, kad besikreipiančiųjų dėl patiriamo nerimo ypač padaugėjo praėjusį pavasarį, prasidėjus karui.

Tačiau ir šiandien užklausų netrūksta – ypač sugrįžus į intensyvų ritmą darbuose ir moksluose“, – sako V. Navikienė.

Sakoma, kad nerimas ir stresas – tai šiuolaikinės visuomenės sveikatos rykštė. Tačiau nors atrodo, kad nerimaujame tik mintyse, tai turi tiesioginę įtaką fizinėms organizmo funkcijoms. Nerimaudami galime išbalansuoti savo nervinę sistemą, o kai ši ima streikuoti, gali sutrikti ir kitų organų bei sistemų veikla.

„Pavyzdžiui, galvodami apie artėjantį svarbų darbo pokalbį, galime jausti, kaip pradeda skaudėti pilvą arba dažniau ima plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, atsiranda drebulys, sunku susikoncentruoti, daromės dirglesni. Taip mūsų kūnas reaguoja į potencialią grėsmę“, – teigia vaistininkė.

Kokie fiziniai signalai gali perspėti apie per didelį nerimą

Į nerimą kiekvieno kūnas reaguoja skirtingai, tačiau V. Navikienė vardija bendrus bruožus, kurie gali rodyti, kad nerimas užsitęsė per ilgai ir daro neigiamą įtaką mūsų sveikatai.

„Vieni dažniausių simptomų, dėl kurių kreipiasi stiprų nerimą patiriantys gyventojai – tai virškinamojo trakto sutrikimai. Nuolatinis nerimas gali sukelti virškinimo problemas kaip skrandžio skausmai, stiprus pilvo pūtimas, viduriavimas, vėmimas.

Taip pat labai dažnai pasitaiko nusiskundimų dėl padažnėjusio širdies plakimo ir greito kvėpavimo. Jeigu nerimas dažnai kartojasi, lengvi simptomai ilgainiui gali išsivystyti į tokias ligas kaip dirgliosios žarnos sindromas, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai“, – sako vaistininkė.

Nuolat patiriama įtampa gali neleisti jūsų kūnui grįžti į ramybės būseną, todėl  imuninė sistema gali tapti pažeidžiamesnė ligų ir virusinių infekcijų. Taip pat gali pablogėti ir atmintis.

„Jei nuolat nerimaujate, tai gali paveikti trumpalaikę atmintį.

Dėl to galite dažniau daryti klaidas, pamiršti svarbius susitikimus ar įvykius. Kai tai vyksta reguliariai, gali būti sunku priimti svarbius sprendimus darbe ar namuose, mažėja produktyvumas. Nuolatinė įtampa gali sukelti raumenų mėšlungį, sustingimą ar skausmą“, – sako vaistininkė.

Tačiau kaip atskirti, kada šie kūno siunčiami signalai – įprasta organizmo reakcija į artėjančius svarbius įvykius, o kada vertėtų kreiptis pagalbos?

„Daugelis šių simptomų yra nespecifiniai ir vienu ar kitu gyvenimo periodu pasireiškia didelei daliai gyventojų. Tačiau atkreipti dėmesį reikėtų tada, kai, pavyzdžiui, nerimo jausmas kyla netikėtai ir be jokios priežasties.

Kai nerimas gali būti visai nepagrįstas, dėl situacijos, kuri dar neįvyko arba niekada neįvyks. Taip pat kai net ir praėjus tam tikroms įtemptoms situacijoms, nerimas nesibaigia ir trukdo kokybiškai gyventi. Tokiais atvejais rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju“, – sako „Eurovaistinė internete“ specialistė.

Kaip natūraliai suvaldyti nerimą?

Anot V. Navikienės, jeigu kamuoja neramios mintys, galite padėti savo kūnui ir mintims natūraliais būdais.

„Siūlau pradėti nuo paprastų kvėpavimo pratimų. Gilus kvėpavimas padeda sumažinti nerimą, leidžia kūnui atsipalaiduoti, sulėtinti širdies ritmą ir kraujospūdį. Galite išbandyti šį paprastą pratimą: giliai ir lėtai įkvėpkite per keturias sekundes.

Tuomet keturias sekundes sulaikykite kvėpavimą. Iškvėpdami vėl suskaičiuokite iki keturių ir pakartokite tai bent dešimt kartų“, – pataria vaistininkė.

Taip pat galite išblaškyti nerimastingas mintis aktyviai judėdami bent vieną valandą per dieną.

„Galite padėti sau sportuodami ar tiesiog išėję pasivaikščioti. Taip atitrūksite nuo rūpesčių ir atpalaiduosite raumenų įtampą, padidinsite atsparumą neigiamoms emocijoms.

Ir visai nereikia bėgti maratono, užteks tokių fizinių veiklų kaip automobilio plovimas, žygiai pėsčiomis ar sodininkystė – viskas, kas mus priverčia judėti atneš naudos“, – teigia V. Navikienė.

Šalia judėjimo ir kvėpavimo į pagalbą galite pasitelkti žolinius preparatus. Ramunėlių arbata, apynių, valerijono šaknų, vaistiniųmelisų preparatai – tai priemonės, kurios gali padėti nusiraminti.

Tačiau pravartu patiems neeksperimentuoti ir prieš vartojimą pasikonsultuoti su specialistu. Jeigu dvejojate, kokie žoliniai preparatai ar maisto papildai jums tinkami, ar norite individualiai gauti profesionalių patarimų, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ vaistininkais nuotoliniu būdu – internetu ar telefonu.

Nauji kasdieniai įpročiai nervų sistemos stiprinimui

Anot V. Navikienės, geriausia prevencijos priemonė – laiku identifikuoti neramias mintis ir jaučiant, kad nerimas tampa nekontroliuojamas – kreiptis pagalbos. Tačiau jeigu norime tik pastiprinti organizmą prieš įtemptas gyvenimo situacijas, galime imtis natūralių nervinės sistemos stiprinimo būdų.

„Stabiliai nervinei sistemai neigiamą įtaką gali daryti per ilgas ir per dažnas naudojimasis internetu, socialiniais tinklais, televizija. Todėl rekomenduojama likus bent valandai iki miego visus išmaniuosius  įrenginius padėti į šalį.

Taip pat sutrikdyti normalią nervų sistemos veiklą gali ir nesaikingas alkoholio, kofeino bei cukraus vartojimas“, – sako specialistė.

Dar vienas svarbus nervinės sistemos stiprinimo būdas – miego ir mitybos režimo subalansavimas. Praleisdami valgymus arba nereguliariai užkandžiaudami galime sukelti cukraus kraujyje šokinėjimus.

Tai gali lemti padidėjusį nerimą. Rekomenduojama valgyti tris subalansuotus patiekalus ir du užkandžius kiekvieną dieną.

Būtinos medžiagos nervinės sistemos palaikymui

Svarbu pasirūpinti, kad organizme netrūktų normaliai nervinės sistemos veiklai būtinų medžiagų ir mikroelementų.

„Pavyzdžiui, grupės B vitaminai gali būti veiksmingi norint sumažinti lengvus nuotaikos sutrikimo simptomus. Omega 3 riebalų rūgštys ypač svarbios smegenų veiklai, todėl jų trūkumas taip pat gali daryti įtaką nerimo sutrikimams”, – sako V. Navikienė.

Omega-3 riebalų rūgščių gausu riebioje žuvyje, taip pat jų gauname iš linų sėmenų, kanapių sėklų, riešutų. Pravartu į savo mitybą įtraukti ir austres, kepenėles ir kiaušinių trynius, kurie yra B grupės vitaminų ir cinko šaltinis.

Taip pat rekomenduojama valgyti obuolius, slyvas, brokolius ar tokius prieskonius kaip imbieras, šafranas ir ciberžolė – juose gausu nervinei sistemai būtinų antioksidantų.

„Vienas svarbiausių vitaminų nervinės sistemos stiprinime – tai vitaminas D. Jis susijęs su serotonino – nuotaiką gerinančio hormono – kiekiu organizme. Vitamino D trūkumas, kuris ypač būdingas gyventojams šaltuoju sezonu, taip pat gali turėti ryšį su nerimo sutrikimais.

Geriausi vitamino D šaltiniai – tai riebi žuvis, kiaušinių tryniai ir raudona mėsa“, – sako vaistininkė.

Jeigu jaučiate bent vieną iš aukščiau minėtų simptomų ir įtariate, kad šių medžiagų jūsų mityboje gali trūkti, patariama atlikti kraujo tyrimus ir nustatyti jų kiekį organizme.

D ir B grupės vitaminų, omega 3 riebalų rūgščių ir kitų nervinei sistemai svarbių komponentų galite rasti specialiai jai pritaikytuose kompleksiniuose maisto papilduose.

Prieš vartojimą rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku, kuris padės išsirinkti geriausią vitaminų ir mineralų kompleksą.