STT tikrinamos KUL naujasis vadovas: situacija ligoninėje yra blogesnė, nei galvojau

„Žinojau, kad situacija nėra gera, bet situacija buvo blogesnė, nei galvojau“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Šimaitis.

Anot jo, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) perduota medžiaga dėl kelių praėjusios vadovybės sprendimų, kurie galimai lėmė prastą dabartinę ligoninės finansinę būklę – vien per 2023 metų tris ketvirčius KUL biudžeto deficitas siekė 11 mln. eurų, o visų metų trūkumas gali būti dar didesnis.

STT aiškinasi, ar ligoninės stebėtojų taryba 2022-ųjų pabaigoje teisėtai pritarė sprendimui personalo atlyginimus didinti 30 procentų. A. Šimaičio teigimu, vien dėl šio sprendimo ligoninės biudžeto deficitas kiekvieną mėnesį siekia 900 tūkst. eurų.

„Yra priduota STT, jie daro šiuo metu visų šių klausimų tyrimą“, – sakė A. Šimaitis.

Tai, pasak vadovo, yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios ligoninės finansinė padėtis yra prasta.

STT perduota aiškintis ir ligoninės sutartis su viena klinika dėl magnetinio rezonanso paslaugų pirkimo, taip pat – jau nutraukta sutartis su chirurgu: abejojama, ar jos naudingos gydymo įstaigai.

Tris mėnesius gydymo įstaigai vadovaujantis A. Šimaitis sako, kad pirmiausiai bandoma subalansuoti ligoninės biudžetą bei sutvarkyti prastos būklės informacinių technologijų (IT) sistemas.

„Turime rasti būdą, kad išlaidos būtų lygios pajamoms. Antras prioritetas – IT sistemų pažanga“, – sakė A. Šimaitis.

Tarp kitų įstaigos planų – dubliuojančių paslaugų naikinimas, skubios pagalbos skyriaus įkūrimas, organizacinės ir vadybinės kultūros keitimas.

A. Šimaitis sako, kad ligoninės personalui taip pat reikia mokytis naujos sprendimų priėmimo kultūros, gerinti mobingo atvejų tyrimą, kurti pacientų gerovės tarnybą, kuri aiškintųsi ligonių ir jų artimųjų skundus dėl gydytojų darbo.

Vadovas teigia, kad reikia keisti finansavimą iš šalies biudžeto Vakarų Lietuvai, nes regionui skiriama dalis proporcingai yra mažesnė, nei numatoma Vilniui ir Kaunui, dėl to mažėja paslaugų prieinamumas.

„Per daugybę metų, mano požiūriu, Vakarų Lietuvos pacientai, lyginant su Vilniaus ir Kauno regionų pacientais, negavo tiek daug finansinių įdėjimų, kiek gavo Vilnius ir Kaunas. (...) Disproporcinė dalis lėšų keliaudavo į Vilnių ir Kauną ir to pasekoje Vakarų Lietuvos regionas gavo per mažai finansinių resursų, paslaugų prieinamumas mažėjo“, – kalbėjo A. Šimaitis.

Nuo praėjusių metų rudens iš darbo KUL išėjo devyni gydytojai, įdarbinta 18 naujų. 

A. Šimaičio teigimu, KUL taip pat sieks partnerio teisėmis su Klaipėdos savivaldybe steigti sveikatos centrus, dėl to bendra pozicija dar nesuderinta.

KUL veiklą pradėjo nuo sausio 1–osios, sujungus tris ligonines – Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinę ir Palangos reabilitacijos – bei tapo viena didžiausių gydymo įstaigų šalyje.

Reorganizacijos užbaigimui iš Sveikatos apsaugos ministerijos prašoma 14 mln. eurų.

„Nepaprastai geras sprendimas, mano manymu jis turėjo būti padarytas prieš 50 metų (...). Mes vėluojame mažiausiai 20 metų, mes nebūtume tokioje padėtyje“, – teigė vadovas.

Iki reorganizacijos KUL 40 metų vadovavo Vinsas Janušonis, kuris iš pareigų, pasibaigus kadencijai, pasitraukė pernai birželį.