Mirtys, kurių buvo galima išvengti

Rugsėjo 16 d. „Vakaro žinių" numeryje, straipsnyje „Nors pandemija pasibaigusi, mirtingumas nemažėja" pateikėme 2022 m. mirties priežasčių statistiką.

O jau parengus straipsnį Higienos instituto interneto svetainėje atsirado papildymas „išvengiamo mirtingumo duomenys". Todėl nusprendėme pasidomėti, kiek gyvybių Lietuvoje būtų galima išsaugoti, jei dažniau tikrintumės profilaktiškai ir sveikiau gyventume?

Pandemija pablogino visus rodiklius

Lietuvos higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė paaiškino, kad išvengiamas mirtingumas yra tas, kurio būtų galima teoriškai išvengti. Pavyzdžiui, tam tikrų vėžio formų galima išvengti, jeigu būtų laiku kreipiamasi.

Arba būtų taikomos tokios prevencinės priemonės, kad žmogus visai ta liga nesusirgtų.

R.Ustinavičienė pabrėžė, kad jos vadovaujamas skyrius neužsiima ligų prevencija. Analizuoja jau įvykusius mirčių faktus, todėl nežino, kodėl pradedame grįžti prie to, kad žmonės nenori skiepytis nuo tam tikrų mirtinų ligų.

Anot R.Ustinavičienės, prieš COVID-19 Lietuvoje išvengiamo mirtingumo tendencija buvo gerėjanti, tačiau pandemija pablogino visus rodiklius.

„Dabar lyg ir grįžtame į tą priešpandeminę padėtį po truputį, - patikslino R.Ustinavičienė. - Kokie yra pasaulyje išvengiamo mirtingumo patys prasčiausi rodikliai, aš nežinau, bet Europos Sąjungoje Lietuvos išvengiamo mirtingumo vidurkis, palyginus su ES vidurkiu, yra per didelis.

O dėl ko jis padidėjo - ar dėl to, kad buvo prastesnis prieinamumas prie medicinos paslaugų - šito aš negaliu pasakyti."

Seniai žinomos tiesos

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kartu su ES sudarė ligų, kai buvo galima išvengti mirties, sąrašą.

Pvz., kai kurių infekcinių ar parazitinių ligų (stabligės, meningokokinės infekcijos, poliomelito, difterijos, legioneliozės, sepsio ir t.t.) galima išvengti skiepijantis, geriant švarų vandenį, valgant šviežius produktus, laikantis asmens higienos ar laiku pradėjus gydymą.

Įdomu, kad prie mirčių, kurių būtų galima išvengti, EBPO ir ES įrašė netgi celiulitą. Ir paaiškino, kad mirtingumą nuo celiulito sumažintų tinkamas gydymas antibiotikais.

Mirtingumą taip pat sumažina kiek galima ankstesnė piktybinių ir gerybinių navikų diagnozė bei teisingai parinkta mityba, sergant endokrininėmis ir medžiagų apykaitos ligomis.

Iš nervų sistemos ligų, galinčių tapti mirtinomis, paminėta tik epilepsija, tačiau labai daug paminėta kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligų, kurias galima sėkmingai gydyti sumažinus svorį, nustojus rūkyti, nesušąlant, protingai dozuojant fizinį krūvį ir t.t.

Taip pat akcentuojama, jog buvo galima išvengti mirčių nuo ūmaus kasos uždegimo (pankreatito), kirmėlinės ataugos (apendikso) ligos bei įvairių akmenligių.

Skiepai padėtų išvengti difterijos, hepatitų A ir B bei stabligės. Laiku paskiepijus netgi galima išvengti naujagimių stabligės, o labiau paisant kelių eismo taisyklių, išvengti mirčių keliuose.

Tad tiek EBPO, tiek ES ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) faktiškai nenustatė nieko naujo. Tik dar kartą pakartojo, jog daugelyje atvejų, kai ligonis numirė, tos mirties buvo galima išvengti. Bet neišvengta!

PSO kasmet savo ataskaitose pabrėžia, jog pasaulyje žmonės labiausiai miršta nuo šių neinfekcinių ligų: širdies-kraujagyslių (179 mln.), vėžio (9,3 mln.) ir kvėpavimo sistemos ligų (4,1 mln.). Ir kiekvienas 30-metis gyventojas turi 17,9 proc. šansą iki savo 70-mečio numirti būtent dėl šių neinfekcinės kilmės susirgimų. Jau nekalbant apie tai, jog žmonijai graso ir įvairios infekcijos. Netgi beždžionių raupai. Tačiau ką daryti, jei vakcinacijos bijantys žmonės atsisako skiepytis net nuo encefalito, pneumokokinės infekcijos. Nors šios vakcinos seniai ištirtos ir patikimos.

Sėkmingai ignoruoja

2018 metais Lietuvos išvengiamos, bet vis vien įvykusios mirtys du kartus viršijo ES vidurkį. Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų teko 293 mirtys, kurių buvo galima išvengti, o ES - 160 mirčių.

Per pirmuosius pandemijos metus 26 proc. lietuvių visiškai nesikreipė į medikus, o 56 proc. kreipėsi tik nuotoliniu būdu. Kai tuo metu ES vidurkis - 39 proc. tokių konsultacijų.

Tad ko stebėtis, jog lietuviai 2020 metais galėjo tikėtis vidutiniškai sulaukti 75,1 metų, kai norvegas - 83,3 metų, o ES vidurkis - 80,6 metai.

Lietuvos higienos institutas susistemino duomenis, kiek 2022 m. išvengiamų, bet vis vien įvykusių mirčių teko 100 tūkst. mūsų gyventojų. Skaičiai liūdnoki. Juos galite paanalizuoti lentelėje.

Komentuoja bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius KALIBATAS:

Tikriausiai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės miršta nuo pagydomų ligų, yra išskirtinis Lietuvos žmonių abejingumas savo sveikatai, lyginant su kitomis Europos šalimis.

Juk yra profilaktinės-prevencinės programos - širdies-kraujagyslių, onkologinių susirgimų (gimdos kaklelio, krūties, žarnyno, prostatos vėžio), bet žmonės pas mus labai vangiai dalyvauja tose programose.

Nes toks įspūdis, kad kol jie neserga, tai jiems atrodo, kad ir nesusirgs.

Ta nuostata yra tiek gaji, kad čia tiesiog eina raudona linija per mūsų tautos mentalitetą. Prioritetai yra ne tie.

O reikėtų suprasti, kad pagrindinis prioritetas yra ne koks nors bulviakasis, bet sveikata.

Kai sirgsi ketvirtos stadijos vėžiu, tai nereikės nei kelionių, nei bulviakasių. Štai tada žmonės supranta, pergyvena, kodėl taip neišmintingai elgėsi. Juk buvo prašoma - eik, pasitikrink!

Tos programos yra nemokamos, joms skiriami dešimtys milijonų eurų ir aš žiūriu, kaip kitur Europoje žmonės jose dalyvauja.

Visi nori gyventi ilgiau, o kažkodėl mūsų žmonės ilgiau gyventi nenori.