Minima pasaulinė kiaušinių diena: kokius kiaušinius perka ir parduoda lietuviai?

„Per kelis metus iš esmės pasikeitė tai, kaip kalbama apie kiaušinius ir juos dedančių vištų laikymo sąlygas. 2017-aisias beveik visos vištos Lietuvoje buvo laikomos narvuose, o daugelis parduotuvių lentynose neturėjo jokių kitokių kiaušinių," – sako organizacijos „Tušti narvai" vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Organizacijos vadovės teigimu, dabar dauguma didžiausių įmonių planuoja nepirkti kiaušinių iš narvų, ūkininkai investuoja tik į alternatyvias narvams gyvūnų laikymo sistemas, vištų laikymo sąlygos pirkėjams tapo antru pagal svarbą kriterijumi renkantis kiaušinius, o Europos Sąjunga svarsto narvų vištoms dedeklėms draudimą.

Vis daugiau lietuvių kiaušinius perka atsižvelgdami į vištų laikymo sąlygas.

Nors dauguma Lietuvos gyventojų kiaušinius renkasi pagal jų kainą, antras svarbiausias kriterijus, lemiantis pirkėjų apsisprendimą – vištų laikymo sąlygos. Šiais metais atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad vištų gerovė renkantis kiaušinius svarbi 29 % lietuvių.

„2016 metais daryta analogiška apklausa parodė, kad gyvūnų laikymo sąlygos renkantis kiaušinius įtaką darė tik 9 % lietuvių. Džiugu, kad šiandien šis skaičius kur kas didesnis," – sakė G. Vaitkevičiūtė.

„Nielsen IQ" duomenimis, šių metų pirmaisiais mėnesiais ant kraiko, laisvai ir ekologiškai auginamų vištų kiaušinių pardavimai moderniuose prekybos centruose išaugo 67 %, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Pusė milijono vištų laikomos ne narvuose

2017 m. 3 % visų Lietuvoje laikomų vištų dedeklių buvo auginamos ne narvinėse sistemose. Tuo metu pagal šį rodiklį Lietuva rikiavosi paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Dabar vištų, laikomų alternatyviose sistemose, dalis siekia 18,5 %, t. y. daugiau nei pusė milijono.

„ES vidurkis – 52 % vištų laikomos ne narvuose. Nors nuo jo vis dar atsiliekame, nė vienas ūkis Lietuvoje per pastaruosius kelis metus nepastatė naujų narvų, o daugelis iš jų investavo į kitokius vištų laikymo būdus," – teigia „Tušti narvai" vadovė.

Atsižvelgdami į visuomenės nuomonės pokyčius, keičiasi ir verslai  – įsipareigoja neprekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais ar jų gaminiais 

„Vien per šią savaitę net 4 restoranai: „Blue Lotus", „Miške", „Pietausim" ir „Busy beet" paskelbė, jog atsisako prasčiausiomis sąlygomis laikomų vištų kiaušinių. Iš viso tokių įmonių Lietuvoje apie 150, tarp jų ir patys didžiausi prekybininkai, restoranų tinklai, viešbučiai ir maisto gamintojai," –  džiaugiasi G. Vaitkevičiūtė.

„Didelėms įmonėms kiaušinius naudojančioms tūkstančiais tonų reikia pereinamųjų laikotarpių, kad galėtų visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Tačiau net ir jos kartais įsipareigojimus įvykdo greičiau. Pavyzdžiui, ir „Biržų duona", ir „Mantinga" skelbė, jog narvuose laikomų vištų kiaušinių nebenaudos iki 2025 m. Tačiau „Biržų duona" šį tikslą pasiekė dar 2020-aisias, o „Mantinga" atstovų teigimu, įmonė jau šiais metais pasiekė tarpinį tikslą, kurį ketino pasiekti 2024 m. " – dalinasi G. Vaitkevičiūtė"

Sparčiai keičiasi ir kitos įmonės. „Daumantai LT" šiuo metu daugiau kaip 60 % padažams ir pagardams gaminti naudojamų kiaušinių gauna iš laisvėje laikomų vištų, nors jų įsipareigojimo terminas irgi 2025-ieji.   

„Bendrovėje vadovaujamės aukščiausiais kokybės standartais ir vertybiniais principais, todėl mums rūpi, kad gamybos procese naudojami gyvūninės kilmės produktai būtų gaunami užtikrinant gyvūnų gerovę. Be to, kaip Lietuvos maisto pramonės atstovai jaučiame atsakomybę rodyti pavyzdį kitiems gamintojams bei skatinti juos imtis panašių priemonių", – teigia „Daumantai LT" produktų plėtros vadovas Domas Grinkevičius.

Labiausiai džiugina besikeičiantis visuomenės požiūris

„Visi šie pokyčiai džiugina, vis dėlto, svarbiausias jų – visuomenės požiūrio į gyvūnus pasikeitimas. Nuostabu, kad žmonėms vis labiau rūpi industrinėse fermose kenčiantys gyvūnai," – teigia G. Vaitkevičiūtė.