Liutauras Zubė: reabilitacijos kelias - ilgas ir sunkus

„Šiandien noriu padėkoti likimui ir Dievui, kad man gyvenime buvo suteikta galimybė savo rankų prisilietimu gydyti žmones nuo įvairių ligų ir šalinti skausmo židinius. Masažas nėra visagalis, bet pasitelkiant žinias iš neurologijos srities išties galima padaryti daugybę stebuklų“, - teigia L. Zubė.

Pasak specialisto, stebuklų darbe mažai, norint pasiekti rezultatų, reikia įdėti daug darbo.

„Tai nėra stebuklas, tik intensyvus darbas su pacientu, kuris gali užtrukti ne vienerius metus, priklausomai nuo susirgimo ir traumos. Nelaimė įvyksta akimirksniu, o gydymas gali užtrukti metus ir net ilgiau. Kiekvieną kartą, kai atrodo, jog šis pacientas - pats sudėtingiausias, atvyksta dar sunkesnis ligonis“, - patirtimi dalijosi pašnekovas.

L. Zubė pasidžiaugė, jog kartu su juo pacientams sveikti padeda jo kolegos - puiki reabilitacijos komanda, kurią sudaro kineziterapeutai ir masažuotojai.

„Manau, šiuo metu šie darbuotojai yra patys geriausi Lietuvoje. Jiems nereikia aiškinti užduoties, jie puikiai tvarkosi savarankiškai, sudaro programas ligoniams ir jas efektyviai pritaiko“, - savo komandos nariais džiaugėsi specialistas.

Situacijos sudėtingos

L. Zubė pasakojo, jog dažniausiai tenka dirbti su itin sunkios būklės pacientais.

„Pagrindiniai mūsų pacientai dažniausiai būna motorikos sutrikimų turintys asmenys, patyrę stuburo traumas, insultą, sergantys raumenų distrofija, įvairiomis neurologinėmis ligomis, taip pat sunkūs ligoniai su šalutinėmis ligomis“, - pacientus kamuojančias bėdas vardijo L. Zubė.

Vieni iš sudėtingesnių pacientų - patyrusieji insultą, nes dauguma turi problemų dėl atminties, jiems pasireiškia demencija.

„Žmonės užmiršta, kas buvo prieš valandą, o juolab prieš dieną. Kiekvieną dieną tenka viską pradėti iš naujo. Tik po kurio laiko ir tik įdėjus milžiniškas pastangas atmintis pradeda atsistatyti. Taip pat dirbame su pacientais, kurie visiškai nejuda, neraguoja į aplinką, yra maitinami per gastrostomą, o kvėpuoja per tracheostomą. Bėda ta, kad dažnas specialistas su tokiais pacientais nenori dirbti ir jie dažniausiai merdėja slaugos namuose. Būna, kad pacientai atvyksta vos 40 kg svorio, beveik visiškai negalėdami pajudėti. Mūsų specialistų tikslas - per mėnesį pacientą atstatyti taip, kad galėtų maitintis per burną, kad po truputį pavyktų atsisakyti vamzdelių“, - liūdnomis istorijomis dalijosi L. Zubė.

Kelias link judėjimo sudėtingas būna ir tiems, kurie patyrė stuburo traumas. L. Zubė pasakojo, jog su kai kuriais pacientais dirba jau daugiau nei metus.

„Vieniems pavyksta pradėti jausti galūnes jau po kelių mėnesių, kitiems užtrunka metus ir daugiau. Per tą laiką pacientas pajaučia įvairius naujus pojūčius, nuo tirpimo iki dalinės jautros kai kuriose vietose ir tik vėliau atsiranda pirmieji judesiai. Pats pirmas judesys kojoje būna piršto trūktelėjimas, ir tai yra didelis pasiekimas ir džiaugsmas pacientui“, - reabilitacijos eigą aiškino specialistas.

Siekiant, kad žmogus taptų kiek įmanoma mobilesnis, pirmosios pergalės džiaugsmą atneša ir specialistams.

"Ypač tas džiaugsmas atsiranda, kai pacientui buvo nustatyta diagnozė niekada nejudinti galūnių. Visada pacientui sakau, kad nepasiduotų ir siektų pasveikimo. Laukiame visų ir padėsime kiek tik įmanoma.

Dirba kartu

Tai labai sunkus darbas, kuris iš specialistų reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir psichologinio.

„Būna, kad darbo metu specialistai itin išgyvena dėl pacientų.Visuomet savo kolegas stengiuosi įkvėpti ir raminti, kad situacija galėjo būti dar sudėtingesnė. Visgi kai specialistas empatiškas, tai ir rezultatai geresni“, - pasakojo L. Zubė.

Pacientams išvykus ir gydymą tęsiant namuose, specialistų darbas nenutrūksta, jie ir toliau domisi, kokį progresą pasiekia žmonės.

„Po reabilitacijos pacientai išvyksta su mintimi grįžti pas mus. Darbuotojai ir po išvykimo bendrauja su pacientais per socialinius tinklus, konsultuoja ir palaiko draugiškus ryšius. Mūsų specialistai moko pacientus ne tik savarankiškai mankštintis, bet ir siekti aukštų rezultatų. Tam, kad palikę mūsų reabilitacijos centrą, jie intensyviai treniruotų savo kūną bei mintis. Mokome juos niekada nepasiduoti ir siekti tikslų. Manau, tai pats geriausias dalykas, kai pacientas netampa konvejerio dalimi ir jaučiasi žmogumi“, - džiaugėsi specialistas.

Liutauro Zubės reabilitacijos centras jau šiais metais teiks naujas paslaugas slaugos bei reabilitacijos srityse.

„Kol kas ši paslauga yra privati, bet ateityje ruošiamės pasirašyti sutartį su ligonių kasomis. Tai palengvins galimybę gauti mūsų paslaugas“, - ateities planais pasidalijo L. Zubė.