Lietuvio rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 13 kartų didesnė negu Prancūzijoje

Deja, statistinėse ES lentelėse Lietuva, nors ir turi daugiausia gydytojų ir lovų ligoninėse Europoje, rikiuojasi pirmose sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis gretose. Ar sparčiai tobulėjant medicinai ir farmacijos pramonei Europa gali pažaboti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis?

Ko Lietuva gali pasimokyti iš Vakarų Europos šalių, kur sergamumas šiomis ligomis iki 12 kartų mažesnis?

Žiūrint į mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius ES, skaičiai sukrečia.

Širdies ir kraujagyslių ligos sudaro 36 proc. visų mirčių ir yra pagrindinė ankstyvos mirties priežastis ES. Apie 20 proc. pacientų mirčių iki 65 metų amžiaus būtent sukelia šios ligos žudikės.

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, nuo 2016 m. buvusi Europos kardiologų draugijos valdybos nare ir šiuo metu kviečiama dar vienai kadencijai, profesorė Jelena Čelutkienė naujienų portalui LRT.lt teigė, kad ES skirsto visas savo šalis nares į rizikos zonas.

Deja, Lietuva jau daug metų kartu su Latvija yra didžiausios rizikos šalys, o štai Estija sugebėjo pasitempti ir iš didžiausios rizikos zonos įžengė į didelės rizikos zoną.

Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva pirmoje vietoje tarp visų ES valstybių.

Mūsų šalyje 1 mln. gyventojų tenka 5 610 mirčių. Antroje vietoje rikiuojasi kaimynai latviai (4 000 mirčių), trečioje – Vengrija (3 870 mirčių). Lietuva nuo ES vidurkio skiriasi beveik 5 kartus.

Mažiausias sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis – Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Norvegijoje ir Prancūzijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad didžiausia pacientų grupė balansuoja ties rizikos riba, visi naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekspertai tvirtino, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas prevencijai ir rizikos veiksniams šalinti: mitybos pokyčiams, fiziniam aktyvumui, žalingų įpročių atsisakymui.

Būtent šiuo keliu žengia ir Europa.

Pastaraisiais metais atlikti puikūs klinikiniai tyrimai, kurie įrodo, kad jeigu tu vieną kaimą pradėtum maitinti maistu, kuriame druskos kiekis yra sumažintas, visiems kraujo spaudimas sumažėtų 5 mm Hg.

Vadinasi, jeigu būtų sumažintas druskos kiekis daugelyje produktų, labai pastebimai sumažintume sergamumą arterine hipertenzija“, – tikino Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.

Kai kurių pokyčių, susijusių su maisto pramone, ilgai laukti neteks ir Lietuvos vartotojams. Pavyzdžiui, V. Andriukaičiui einant Europos komisaro pareigas buvo pasirašyti susitarimai su Europos ribose veikiančiomis gamybos įmonėmis.

Susitarimai įpareigoja gamintojus mažinti cukraus ir druskos, lakiųjų nesočiųjų riebalų kiekius gaminiuose. Lakieji nesotieji riebalai apskritai buvo uždrausti ir jų produktuose turėtų nelikti jau 2023 m.

Kitas svarbus ES finansuojamas projektas, pasiekęs ir Lietuvos ugdymo įstaigas, – šviežio pieno produktų, vaisių ir daržovių tiekimas.

Tačiau vien šios iniciatyvos keičiant vaikų mitybos įpročius neužtenka, jeigu prie proceso neprisideda tėvai, maisto pramonė ir galiausiai pačios valstybės. Kauno klinikų profesorė G. Šakalytė paragino atkreipti dėmesį į nutukusių vaikų procentą Lietuvoje.

Žvelgiant į statistines širdies ir kraujagyslių ligų lenteles, pagrįstai kyla klausimas: ar iš tiesų Vakarų Europos ir Skandinavijos gyventojai sąmoningesni už mūsų regiono gyventojus, jeigu jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis skiriasi iki 12 kartų.

Pasak V. Andriukaičio, tokių tarpregioninių lyginimų šiuo klausimu būti negali dėl vyraujančio skirtingo tautų genetinio kodo.

„Tiesiogiai palyginti labai sunku, nes yra tautų genetiniai dalykai. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad suomiai labai greitai apgirsta, nes jų fermentų struktūra kepenyse yra šiek tiek kitokia. Graikai, ispanai, italai, prancūzai gyvena pietuose, ten vyrauja panašus klimatas. Mes negalime tos klimatinės zonos žmonių susirgimų lyginti su šiaurės šalių susirgimais.

Pietuose yra labai daug išgarinama vandens, sutirštėja kraujas, gali būti daug bėdų su tromboembolijomis. Šiaurėje yra ne toks intensyvus karštis ir mes galime apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ypač per karščio bangas. Tai irgi keičia statistiką.

Kitas svarbus aspektas – mityba. Viduržemio jūros regiono žmonės turi visiems gerai žinomą Viduržemio jūros dietą.

Jie labai daug vartoja daržovių, alyvuogių aliejaus, kuris jau tiesiog į kraują įaugęs, valgo daug žuvies. Tiesa, į šią dietą įeina ir vynas, dažniausiai baltas vynas

. Be to, jie turi savo gėrimo kultūrą. Ten vyrauja vynai, mažiau alaus ir dar mažiau – stiprių alkoholinių gėrimų. Jeigu pažiūrėtume į šiaurinę ES dalį – ten priešingai.

Čia vyrauja alus, lašiniai, mėsa, mažiau daržovių, vyrauja stiprūs alkoholiniai gėrimai. Tai iš karto keičia širdies ir kraujagyslių ligų situaciją.

Bet tu negali nei Viduržemio jūros klimato perkelti į Lietuvą, Latviją, Suomiją, nei jų žemės ūkio kultūrų, nes klimatas kitoks“, – pabrėžė V. Andriukaitis.