Krūties vėžys: kaip priimti pasikeitusį kūną, ir permąstyti moteriškumo sampratą

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas išgirdęs žodžius „krūties vėžys“, pirmiausia pagalvoja apie baimę stresą, baisią ligą.

Kas dešimtam kyla mintis apie mirtimį, artimųjų netektį.

Tačiau pagal dažniausias asociacijas, trečioje vietoje žmonės mini ir prevencijos svarbą bei tai, kad liga yra pagydoma – rodo BENU vaistinės užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Prieš 25 metus krūties šalinimo operaciją patyrusi Regina Malžinskienė ir šiandien kovoja su vėžiu, tačiau optimizmu trykštanti moteris įsitikinusi, kad visus sunkumus galima įveikti ir dar padėti kitiems, nors būna ir sunkių akimirkų.

„Operacijos bijojau, nors anuomet mano vyras dar buvo gyvas, jutau didžiulį jo palaikymą. Gydytojų priežiūra taip pat buvo puiki, jie skatino nepasiduoti.

Bet kai po operacijos pati pasižiūrėjau į veidrodį – jau kokia buvo mano veido išraiška!

Visą gyvenimą ją prisiminsiu. Viena krūtis yra, kitos nėra. Buvo sunku, teko ne vieną ašarą nubraukti.

Paskui pagalvojau – kojos yra, rankos yra – gyvenimas nuostabus“, – emocijas prisimena Regina.

Paklausta, kas anuomet padėjo atsitiesti, priimti pasikeitusį kūną, moteris sako, kad iš pat pradžių ir palatos kaimynės viena kitą palaikė, drąsino. Tačiau svarbiausia – šeimos parama, nieko neslėpti nuo vyro, atvirai kalbėtis.

„Mane labai palaikė vyras, o sudėtingose situacijoje gelbėjo humoras – pasijuokėme, kad krūtis praganyta, bet vyras pasakė – na ir kas, tu man tokia dar gražesnė.

Pajuokavom, pajuokavom ir ramiau“, – sako moteris.

Moteriškiausia kūno dalis

Sunki liga neišvengiamai paliečia žmogų visose jo gyvenimo srityse – fizinėje, psichologinėje, socialinėje.

Sveikatos problemos priverčia permastyti gyvenimo vertybes, iš naujo vertinti asmeninius, darbo ar kitus socialinius santykius, keisti kasdienius įpročius.

Taip pat iš naujo tenka priimti pasikeitusį savo kūną – dažnai moteriai tenka patirti ne tik naviko šalinimo operaciją, bet ir chemoterapiją, švitinimo gydymą.

Nuslenka plaukai, krenta svoris, sukeliama dirbtinė menopauzė. Taigi tenka pervertinti ir moteriškumo sąvoką.

Aštuntus metus labdaringą rožinio kaspino bėgimą „PINK RUN su BENU“ organizuojančios BENU vaistinės užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad labiausiai su moteriškumu asocijuojasi krūtys – taip mano 6 iš 10 respondentų.

Moteriškumas siejamas ir su plaukais (42 proc.), akimis ir klubais (35 ir 34 proc.), lūpomis (27 proc.).

Tačiau vyrų ir moterų nuostatos skiriasi, krūtis ir klubus dažniau minėjo vyrai, o plaukus – moterys, vidurinio išsimokslinimo grupės atstovai bei tie, kurių artimoje aplinkoje yra buvę krūties vėžio atvejų.

Krūties netekimas

Anot psichologų ir daugelio tyrimų, išgirdusios krūties vėžio diagnozę, dauguma moterų patiria psichologinę krizę, kurią lydi kaltės, gėdos, nerimo jausmai, depresija ir pasimetimas.

 Moterys jaučiasi emociškai išsekintos pačios žinios apie vėžį, po to seka gydymas su visomis pasekmėmis, emocijų audros, bandymas susitaikyti su pakitusiu kūnu.

Paklausus, kas būtų sudėtingiausia, jeigu krūties vėžio gydymo metu tektų chirurgiškai pašalinti vieną ar abi krūtis, tik 15 proc. atsakė, kad pašalinimo nesureikšmintų, dažniau tai buvo respondentės, kurių artimoje aplinkoje nebuvo krūties vėžio atvejų.

Nuomonė dėl psichologinių ir fizinių sunkumų pasiskirstė panašiai: 44 proc. mano, kad sudėtingiausia būtų emociškai priimti pasikeitusį kūną, susigrąžinti pasitikėjimą savimi, ir išgyventi dalies moteriškumo netektį, nepilnavertiškumo jausmą, 41 proc. atsakė, kad labiausiai neramintų fizinis skausmas, su operacija susijusios rizikos ir komplikacijos, fizinis diskomfortas.

Sunkumą emociškai priimti pasikeitusį kūną dažniau minėjo jaunos – 26–45 m. respondentės, taip pat moterys, kurių artimoje aplinkoje yra buvę krūties vėžio atvejų.

„Šiuo metu Lietuvoje gyvena 18 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, trečdalis su liga gyvena ilgiau nei 10 metų.

Gyvenimo kokybę po gydymo gali pagerinti ne tik psichologinė pagalba, artimųjų palaikymas, bet ir tinkamai pritaikyti krūties implantai, specialios liemenėlės, atkuriamosios plastinės operacijos.

Taip pat labai svarbu gauti reabilitacijos paslaugas, tačiau valstybės lėšomis kompensuojama reabilitacija prieinama ne visoms.

Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ pirmininkė R. Malžinskienė ir iš savo patirties, ir iš draugijos moterų istorijų žino, kaip svarbu optimizmas ir nusiteikimas nepasiduoti, o užuojauta ir gailestis neduoda jokios naudos.  

Daug svarbiau pakeisti gyvenimo būdą, sveikai maitintis, vaikščioti į reabilitacijos procedūras, pavyzdžiui, baseiną – kur stiprinamas visas kūnas: „Svarbiausia nenukabinti nosies.

Gal kartais ir širdį skauda, ir ašara nurieda, bet susitvardai – žinai, kad reikia gyventi ir eini toliau“, – įsitikinusi R. Malžinskienė.

Krūties vėžys nėra mirties nuosprendis, bet svarbu jį aptikti anksti

Pasaulyje sergamumas krūties vėžiu didėja, tačiau mirtingumas nuo krūties vėžio mažėja, o išgyvenamumas ilgėja.

Lietuvoje situacija panaši, išskyrus tai, kad vis dar trečdalis krūties vėžio atvejų nustatomi vėlyvose stadijose ir tai mažina sėkmingo gydymo galimybes.

„Aštuntus metus iš eilės organizuodami rožinio kaspino paramos bėgimą „PINK RUN su BENU“ skatiname visas moteris tikrintis reguliariai – tiek apčiuopos būdu pačioms namuose kas mėnesį tikrintis krūtis, tiek lankytis pas gydytojus profilaktiškai.

Krūties vėžys yra klastinga liga, dažnai neturinti jokių matomų ar jaučiamų simptomų, todėl nereikia nieko laukti, reikia tikrintis prevenciškai.

Net 7 iš 10 krūties vėžio atvejų yra nečiuopiami – jie randami tik atliktus profilaktinius tyrimus niekuo nesiskundžiančiai ir nieko nejaučiančiai moteriai“, – sako R. Montvilė.

Dažniausiai krūties vėžys užklumpa vyresnes nei 50 metų moteris, bet amžius vis jaunėja, todėl profilaktiškai tikrintis reikia visoms moterims.

Jeigu nėra rizikos faktorių, nuo 20–30 metų rekomenduojama atlikti ultragarsinį tyrimą, o nuo 40-ies metų – bazinį tyrimą mamografu.

Kad tikrintis dėl krūties vėžio yra svarbu, mano ir didžioji dalys apklausos dalyvių, tačiau penktadalis jų nežino, kaip tai daryti – dažniausiai tai yra jaunos (18–35 m.) moterys.

Kartais dėl krūties vėžio tikrinasi trečdalis respondenčių.

Reguliariai profilaktiškai tikrinasi kas ketvirta moteris, o kas šešta teigė iš viso nesitikrinanti, nes tai jai neaktualu – dažniausiai tai buvo moterys, kurių artimoje aplinkoje nėra buvę krūties vėžio atvejų.