Krūties vėžio gydymas: ar pasaulinės tendencijos ir Lietuvoje taps standartu?

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė doc. dr. Birutė Brasiūnienė sako, kad krūties vėžio diagnozė šiandien nebėra mirties nuosprendis – vėžį nustačius ankstyvose stadijose, per 90 proc. moterų pasveiksta.

„Mokslo pažanga ir naujovių pritaikymas gydant krūties vėžį, iš tiesų duoda labai sėkmingų rezultatų ne tik ankstyvose ligos stadijose, bet gydant ir agresyvaus tipo ar vėlyvos stadijos, jau metastazavusius vėžinius susirgimus. Taigi net išplitusio vėžio atveju, gydytojai naudoja lėtinės ligos sąvoką – kai gydytis tenka ilgą laiką, o vidutinė gyvenimo trukmė jau gali būti skaičiuojama metais“, – sako gydytoja onkologė.

Anot doc. dr. B. Brasiūnienės, diagnozavus išplitusį trigubai neigiamą krūties vėžį (sunkiausiai gydymui pasiduodanti, agresyviausia šios ligos forma), seniau galima buvo tikėtis 9–12 mėn. gyvenimo trukmės, tačiau šiandien net tokioje sudėtingoje situacijoje yra daug vilties. „Šiemet Europos chemoterapeutų draugijos kongrese „ESMO 2021“ pranešėjai jau dalijosi žinia, kad beveik 65 proc. tokio lokaliai išplitusio vėžio atvejų pasiekia pilną atsaką po chemoterapijos gydymo, kuris skiriamas prieš naviko ar visos krūties šalinimo operaciją, siekiant sumažinti piktybinį auglį ir sistemiškai kontroliuoti ligą.

Taigi nauji vėžio gydymo vaistai leidžia 9 iš 10 moterų, sergančių šiuo vėžio tipu, gyventi 3 metus ir ilgiau be ligos progresavimo“, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė.

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga

Krūties vėžys sudaro beveik penktadalį visų moterų vežinių susirgimų. Tai navikas, kuris formuojasi sparčiai besidauginant ląstelėms, kurios yra išklojusios pieno liaukų skiltis ar latakėlius. Tačiau tai yra klastinga liga, nes moterys dažnai nejaučia jokių simptomų, joms nieko neskauda, o auglys gali būti toks mažas, kad neįmanoma jo apčiuopti. Net 7 iš 10 krūties vėžio atvejų yra nečiuopiami – jie randami tik atliktus profilaktinius tyrimus niekuo nesiskundžiančiai ir nieko nejaučiančiai moteriai. 

Anot gydytojos onkologės, krūties vėžio gydymui šiandien dažniausiai taikomas ne vienas gydymo būdas, o pasitelkiama jų kombinacija, kuri priklauso nuo krūties vėžio biologijos tipo, stadijos, ligos išplitimo. Gali būti derinama chirurgija, priešvėžinis medikamentinis gydymas (chemoterapija, taikinių terapija ar hormonoterapija) bei spindulinė terapija. Derinant šiuos gydymo metodus, galima tikėtis geriausių gydymo rezultatų. 

Gydymas derinamas ir su reabilitacija

Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, Lietuvoje gyvena per 18 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, trečdalis jų su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau. Nauji gydymo metodai ir vaistai vis daugiau moterų padeda gyventi pilnavertį gyvenimą, nugalėti ligą. Tačiau gydymosi ir sveikimo procese svarbų vaidmenį vaidina ir reabilitacija. 

Reabilitacinis gydymas susirgus onkologine liga prasideda, kai gydytojas nustato diagnozę, ir tęsiasi visą gydymo laikotarpį. Jos metu siekiama optimaliai atkurti krūties vėžiu sergančios moters fiziologinę, psichologinę būklę, pagerinti socialinį bei profesinį statusą. 

„Paprastai reabilitacija apmokama valstybės lėšomis, tačiau kartais moterims tenka ilgai laukti eilėse, kartais pagal ligos kodą tam tikra reabilitacija būna neprieinama. Todėl matome didelę prasmę jau aštuntus metus organizuoti labdaringą rožinio kaspino bėgimą „PINK RUN su BENU“, kurio metu surinktos lėšos skiriamos krūties vėžiu sergančių moterų reabilitacijai.

Džiugu, kad visuomenė darosi vis atviresnė ir palaiko savo mamas, žmonas, seseris, drauges. Per visą renginio egzistavimo laikotarpį sergančių moterų reabilitacijai paaukota daugiau kaip 27 tūkst. eurų. Šiemet paramos suma buvo rekordinė – ji perkopė 6 tūkst. eurų“, – sako renginį organizuojančios bendrovės „BENU Vaistinė Lietuva“ generalinė direktorė Rasa Montvilė. 

Inovatyvių vaistų prieinamumas 

Doc. dr. B. Brasiūnienė pasakoja, kad šių dienų onkologija veikia personalizuotos medicinos kontekste, kuomet svarbų vaidmenį atlieka genetiniai tyrimai, kurie leidžia parinkti konkrečiam pacientės vėžio tipui tinkamiausius vaistus ir tokiu būdu geriau prognozuoti gydymo atsaką. Taigi ypatingai aktualiu klausimu tampa inovatyvių vaistų prieinamumas.

„Vystantis mokslui, vis labiau išsiaiškinant vėžinės ląstelės funkcionavimo mechanizmus, daugėja žinių, kaip juos slopinti. Tuo pagrindu kuriami inovatyvūs vaistai ir prognozuojamas atsakas į juos. Tačiau inovatyvių vaistų prieinamumas onkologinėmis ligomis sergantiesiems pacientams Lietuvoje išlieka nepakankamas ir nors kasmet sulaukiame  naujų kompensuojamų vaistų gydyti vėžiui, bet procesai yra per lėti, per ilgai tenka tų naujų vaistų laukti. O onkologiniam pacientui laiko faktorius yra ypač nepalankus“, – susidariusią padėti aiškina gydytoja onkologė. 

Anot jos, tai yra mūsų visų reikalas, kaip tuos procesus greitinti ir optimizuoti, kad Lietuva neliktų nuolatinėse įvairių tarptautinių lentelių apatinėse pozicijose, vertinant onkologinių ligų mirtingumo ir vaistų prieinamumo statistiką.

„Tai nėra atskira paciento ar onkologo problema, svarbus yra visų bendradarbiavimas ieškant optimaliausių sprendimų. Tiek aš pati, tiek mano kolegos aktyviai dalyvaujame šiose diskusijose. Svarbus yra kompleksas priemonių, kurios turi būti rekomenduotos padėčiai gerinti, tai yra sveikatos politikos, ekonomikos, pacientų organizacijų ir onkologų dialogas, tačiau rinktis, analizuoti, pateikti problemas nebeužtenka, reikia efektyvesnių sprendimų padėčiai gerinti, tik tada bus galima kalbėti apie proveržį šioje srityje,“ – įsitikinusi doc. dr. B. Brasiūnienė.

Šalutinių reiškinių gydymas – taip pat šiuolaikinės onkologijos dalis

Šių dienų onkologijos mokslo pažanga leidžia pacientus gydyti ne tik efektyvesniais, bet ir mažesnio toksiškumo vaistais. NVI Chemoterapijos skyriaus vedėja doc. dr. B. Brasiūnienė pasakoja, kad  naujausi priešvėžiniai vaistai dažnai nebeturi tų pašalinių reiškinių, kuriuos sukelia klasikinė chemoterapija – plaukų slinkimo, vėmimo, gleivinių uždegimo ar kt. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nauji vaistai iš viso nesukelia pašalinių poveikių. 

„Kaip pavyzdį galima paminėti imunoterapiją, kurios efektyvūs vaistai pakeitė kai kurių vėžio tipų išgyvenamumo rodiklius į gerąją pusę. Tačiau jos poveikis pasireiškia visam organizmui ir kartais net sunkiu laipsniu, dėl to tenka stabdyti priešvėžinį gydymą ir gydyti pašalinius reiškinius ligoninėje. Norėčiau akcentuoti, kad nauji vaistai yra efektyvesni ir mažiau toksiški, bet išlieka stebėjimo, paciento mokymo atpažinti pašalinius reiškinius, laiku kreiptis pagalbos svarba“, – pabrėžia doc. dr. B. Brasiūnienė. 

Kalbant apie pašalinių reiškinių valdymą, anot medikės, labai svarbus ir pačios pacientės vaidmuo. Todėl reikia įsidėmėti tris esminius, visiems gerai žinomus dalykus, kurie yra svarbūs tiek norint išvengti kai kurių tipų vėžio, tiek padėti sau gydantis jau susirgus: mažinti streso faktorius ir jų įtaką kasdienai, užtikrinti fizinį aktyvumą (geriausia lauke) ir maitintis sveiku, subalansuotu maistu, išsaugant normalų kūno svorį. 

Gydytoja onkologė ne tik iš teorijos, bet ir iš darbo patirties mato, kad gerai veikiant visoms trims grandims, galima tikėtis išlaikyti pakankamai gerą paciento gyvenimo kokybę sudėtingo priešvėžinio gydymo metu.