Kodėl nereikėtų užsiiminėti savigyda? Vaistininkė atskleidė 5 dažniausias vaistų vartojimo klaidas

Tačiau vaistininkai pastebi, kad tam tikrais atvejais tokia savigyda palieka neigiamų pasekmių – netinkamas medikamentų vartojimas ar dozavimas gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių ar net rimtų ligos komplikacijų.

„Eurovaistinė internete“ vaistininkė Guoda Čeponytė dalijasi dažniausiomis vaistų vartojimo klaidomis ir pataria, kaip jų išvengti.

Šiandien dalį nesudėtingų negalavimų ar simptomų galima numalšinti patiems – medikamentų įvairovė gali padėti išvengti eilių prie gydytojo kabineto.

Tačiau savarankiškai diagnozuojant negalavimų priežastis ir imantis vaistų vartojimo nepasikonsultavus su specialistais, gali kilti rizikų sveikatai ir didėti komplikacijų pavojus. Kokios klaidos gali turėti rimčiausių pasekmių?

Nebaigiamas visas vaistų kursas

Anot G. Čeponytės, viena dažniausių gyventojų daromų klaidų – nebaigiamas pilnas gydytojo ar vaistininko paskirtas vaistų kursas. „Labai dažnai vaistų vartojimas nutraukiamas tada, kai pasijuntame geriau, o ne tada, kai baigiamas pilnas kursas.

Tai ypač dažna klaida vartojant antibiotikus, vaistus nuo pūslelinės (herpeso) ar nuo kraujospūdžio. Pasitaiko ir situacijų, kai žmonės teiraujasi, ar gali vartoti po ligos užsilikusius antibiotikus, nes po kelių savaičių ir vėl pasireiškė simptomai“, – sako vaistininkė.

Toks netikslingas vaistų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių. „Gydant virusinius ar bakterinius susirgimus mūsų tikslas – kad jie žūtų.

Jeigu nutraukėme vaistų vartojimą anksčiau nurodyto laiko, tikėtina, kad dalis ligų sukėlėjų gali likti mūsų organizme, prisitaikydami ir tapdami atsparūs medikamentams. Jeigu ateityje tuo pačiu vaistu ir vėl reikės gydyti infekciją, jie gali būti neveiksmingi“, – teigia specialistė.

Remiamasi kitų žmonių patirtimi

Kaimynų, draugų ar kolegų rekomendacijos – netinkamas argumentas pradėti vartoti vienus ar kitus vaistus. Anot G. Čeponytės, net jeigu ir kamuoja panašūs simptomai, ligos gali būti skirtingos, todėl tie patys vaistai gali ne tik nepagelbėti, bet ir pakenkti. 

„Konsultuojant gyventojus, neretai tenka išgirsti frazę „mano kaimynei šie vaistai padėjo, tai pabandysiu ir aš“.

Tačiau kiekvieno žmogaus organizmas yra labai skirtingas, todėl ir į vaistus reaguoja individualiai – vieni gali nejausti nieko, o kitiems gali pasireikšti šalutinis poveikis ar netinkama reakcija su kitais vartojamais medikamentais.

Todėl labai svarbu specialistą informuoti apie visus receptinius ir nereceptinius vaistus, papildus ir vitaminus, kuriuos vartojate, kad jis galėtų tinkamai įvertinti jų sąveiką ir parinkti jums tinkamiausią sprendimą.

Jeigu kyla abejonės dėl vartojamų vaistų tinkamumo, su „Eurovaistinė internete” vaistininkais nemokamai galite konsultuotis neišeidami iš namų – internetu ar telefonu. Net ir nepirkdami vaistų gausite profesionalią konsultaciją ir galimai išvengsite vaistų vartojimo klaidų“, – teigia specialistė.

Netinkamai nustatomi simptomai

Tas pats simptomas gali reikšti visiškai skirtingus negalavimus. Anot G. Čeponytės, vienas dažniausiai painiojamų simptomų – kosulys. Jis gali kamuoti ne tik sergant peršalimo ligomis, bet ir turint problemų su skrandžio rūgštingumu arba vartojant vaistus nuo kraujospūdžio.

„Nekartą teko susidurti su situacija, kai žmogus ieško pagalbos dėl kamuojančio kosulio, o po ilgesnės konsultacijos paaiškėja, kad jam neseniai buvo paskirti receptiniai vaistai, kurių vienas iš šalutinių poveikių yra sausas kosulys“, – teigia specialistė.

Taip pat labai dažnai imama gydytis antibiotikais profilaktiškai, net ir nežinant tikslios ligos priežasties. „Antibiotikai gydo bakterinės kilmės susirgimus.

Patys sau negalime nustatyti, ar susirgimas bakterinis ar virusinis, tai galima įvertinti tik su gydytojo pagalba, atlikus reikiamus tyrimus. Virusinių infekcijų gydymas antibiotikais gali būti neefektyvus, atvirkščiai – galite neišvengti ir šalutinių poveikių“, – priduria specialistė.

Netinkamai dozuojamas vaistas

Anot vaistininkės, perdozuoti net ir iš pažiūros įprastų vaistų – visai nesudėtinga. „Pavyzdžiui, daugumos vaistų nuo peršalimo sudėtyje yra paracetamolio.

Jeigu nusipirkote keletą medikamentų nuo peršalimo, kuriuose yra paracetamolio, suvartosite dvigubai didesnę dozę, negu jums reikėtų, todėl kyla rizika perdozuoti šios veikliosios medžiagos“, – teigia internetu ir telefonu konsultuojanti vaistininkė.

Anot G. Čeponytės, dalis pacientų nežino, kad to paties vaisto skirtinga dozė veikia skirtingus simptomus. „Pavyzdžiui, mažesnė aspirino dozė gali skystinti kraują, o didesnė – mažinti skausmą ir temperatūrą.

Todėl labai dažnai pasirenkama didesnė dozė, tikintis, kad ji turės kraują skystinantį poveikį, o iš tiesų ji veikia kaip skausmą malšinanti. Tai labai dažnai pasitaikanti klaida, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių“, – sako vaistininkė.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tablečių dozavimą dalinant jas pusiau.

„Kai kurių tablečių dalinti pusiau nerekomenduojama. Jos būna padengtos specialia plėvele, kuri apsaugo veikliąsias medžiagas nuo skrandžio turinio. Tokias tabletes padalindami, galime sumažinti tablečių veiksmingumą. Jeigu tabletes dalinti galima, paprastai viduryje jos turi įspaustą liniją, kuri padeda tiksliai pamatuoti ir pusinę vaisto dozę“, – teigia G. Čeponytė.

Vaistai vartojami netinkamu paros metu

Jeigu gydytojas paskyrė vaistus vartoti ryte arba vakare – šio rėžimo reikėtų griežtai laikytis. „Paros metas daro įtaką vaisto saugumui ir veiksmingumui.

Pavyzdžiui, dažnai vaistus nuo kraujospūdžio gydytojas paskiria išgerti ryte. Taip yra todėl, kad vartojant juos naktį, jūsų kraujospūdis gali per daug nukristi“, – teigia specialistė.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į vaisto vartojimą su maistu. Kai kurie vaistai veikia geriau arba greičiau vartojami tuščiu skrandžiu, kitus vaistus geriausia vartoti valgio metu.

„Pavyzdžiui, dalį vaistų, gerinančių skydliaukės darbą, rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, nes maistas gali blokuoti jų pasisavinimą ir mažinti veiksmingumą.

Tačiau kiti vaistai, tokie kaip antibiotikai ir nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, dažniausiai turėtų būti vartojami kartu su maistu. Priešingu atveju jie gali dirginti skrandį, sukelti skausmą“, – teigia G. Čeponytė.

Specialistė priduria, kad vertėtų atkreipti dėmesį ir į maisto bei vaistų derinius – kai kurie maisto produktai ir vaistai gali sukelti nepageidaujamų šalutinių efektų.

Pavyzdžiui, greipfrutų sultys gali netinkamai sąveikauti su vaistais, nes kepenyse juos skaido tie patys fermentai. Taip pat netinkama pora – pieno produktai su kai kuriais antibiotikais, nes juos vartojant kartu gali silpnėti antibiotikų poveikis.

G. Čeponytė priduria, kad prieš vartodami bet kokius medikamentus, visada pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku, kuris patars ne tik dėl vaistų tinkamumo, vartojimo, bet ir derinimo su kitais medikamentais ar maisto produktais.